Kovas 2010
  teka 06:48
leidžiasi 18:12
ilgumas 11.24

  Delčia
25 mėnulio diena

Šiandien -8°C / 2°C, mažai debesuota

      11
      KETVIRTADIENIS
    Konstantinas Gedimtas Vijolė Kostas

    Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena

Būk girtinas, bet nesigirk
-----------

Šventes reikia švęsti ir vis delto web.paklausiau

"Norėčiau žinoti priežastį, kodėl iš pirmo svetainės puslapio  išbrauktas 6 d. kalendoriaus įrašas, vos jam pasirodžius. Gal ką įžeidžiau?
Norėčiau atsiprašyti.

Kovas 2010
  teka 06:50
leidžiasi 18:10
ilgumas 11.20

    Delčia
24 mėnulio diena 

        Šiandien -10°C / 2°C, nepastoviai debesuota     
      Rytoj -8°C / 2°C, mažai debesuota

        10
        TREČIADIENIS   
  Silvija Naubartas Butgailė Emilis Geraldas

40-ties paukščių diena

Ir duris uždarius, laikas bėga
---------------------

Šiandien tylus kaip Memelis...
Išsikalbėjau iki paryčių... Tačiau nieko gero niekam nepasakiau. Pasilieku kelis užrašus.

Aš - (Dalijai)
“esu kokia esu, todėl, gerbdama Jus, taupydama Jūsų energiją ir nervus  daugiau nebekelsiu savo nekūrybos. Neišsinešu pykčio ar nuoskaudos...“

Et, sunku man kalbėt, tai tik nedaug.
Gal manote, kad Vilnelė ašaroja, o Idiotas jai ašaras šluosto?
Bet darykite, kaip Jums atrodo geriau...
Aš kaip kiaulių gripu neužsikrėčiau, taip ir vadinamu Vilnelės gripu, manau, irgi  neužsikrėsiu - būsiu savo sveikatoje, neprašydamas net ir proto paskolinti...
Jeigu reikėtų visus jos eilėraščius perskaityti, tuomet jau suprantu - galima būtų ir išbėgti. Betgi noriu - skaitau,  noriu- ne. Ir man Tavo eilėraščiai prasmingesni, gyvenimiškesni negu  jos...
Taigi, bėk!

Dalija
Pranai, aš nebėgu nuo Vilnelės kuolų. žmogus nuo bezdžionės skiriasi tuo, kad ką nors dirbdamas turi tikslą, galimą apibrėžti kalba. Į Rašykus atėjau suviliota galimybės bendrauti su bendraminčiais, o papuoliau, pasirodo, į pradžios mokyklą, kur kažkas jaučiasi  esą visažiniai su teise tyčiotis iš žmonių. Čia nemiela.
Tai pusė bėdos, antroji - many, štai su ja ir nesusitariu(...).

Vilnelė
Vilnelės gripas? :)

Dalija 
Ar viskas gerai?

Aš  
Gerai nebūna, kai geriausi draugai palieka, bet įsitikinęs, kad grįš. Nebūtinai dabar. O aš - bent tikiuosi- kad išbūsiu. Sulauksiu.
2010-03-09 19:59

Dalija 
Šį vakarą labai norėčiau pažadėti, kad grįšiu.

Aš:
Nežadėk.
Dirbk taip, kaip Tau atrodo reikalinga. Ir to linkiu kiekvienam. O jeigu čia Vilnelė taip nešokinėtų, tai kas gi ją  matytų? Tiek, kiek Tave, tiek, kiek mane ir turbūt kiekvieną mūsų.

Ir jau iš kitur 
Dalija, pasiilgau jūsų labai. Sutikau moterį iš Kartenos, ji dabar gydosi "Line". Ji - vaiko širdies asociacijos prezidentė, turi mažytę mergytę, iškentusią daug širdelės operacijų. Pirmiausia pasakiau, kad pažįstu Jus. Taip, pažįstu! Ir labai, labai vertinu. Pakalbėsime, kai susitiksime. Leiskite žmonėms būti dviejų spalvų - juodiems ir baltiems. Ir nemėtykite perlų kiaulėms. ;)
---------
Taigi, sunki diena (ir naktis), bet protinga.
Čia jos tik trupinėlis...

Kovas 2010
  teka 06:53
leidžiasi 18:08
ilgumas 11.15

  Delčia (dyla)
23 mėnulio diena   

Šiandien -12°C / -2°C, pasnigs
Rytoj -8°C / 1°C, nepastoviai debesuota

        09
        ANTRADIENIS   
Dominykas Domas Pranciška Žygintas Visgailė Pranė


      Didi išmintis pro mažą gerklę neišlenda
----------------

Svetainės dalykai darosi atgrasesni ir nusiteikęs palikti aktyvesnį gyvenimą jai pačiai, o pats dažniau kalbėsiu su savimi – pats save barsiu, o jeigu atrodys, kad reikia - net pagirsiu. Matyt, reikia priimti nuomonę, kad ta rinktinė poezija, Olimpe užgiedota, ji liaudžiai arba,  geriau pasakius, žmogui, gyvenančiam žemėje, nepriklauso.. Ji daugiau dėl kalno, ant kurio užlipęs giedorėlis, ir dėl jo paties.
Taigi, pagiedok, Vidini. Kaip tu ten?

VIDINIS.
Aš nežinau, kaip šaukti tą ,
Kuris neturi vardo -
Truputis duonos burnoje,
Šiek tiek grindų po kojų padais
Ir man gana.
O tu, puikybėje paskendus,
Kali iš žodžio tiesą.
Ar nematai, kad panaši į tą,
Be apmatų
Ir virstanti į nieką...

Cha! cha! Cha! –nuaidėjo kalnuose.
-  O tu žinai, ką čia, Vidini, pasakei?
-  Galbūt.  O jeigu sakysi, kad nesupranti – tai tavo, Pranuci, kaip ir skęstančiųjų reikalas. Poezija šventas  dalykas, ją reikia kelti į kalną ir glausti prie Dievo.
- O jeigu jo nėra ten, prie ko ją glausti? Prie – nieko? Aš tvirčiau tikiu, kad jeigu Dievas yra, tai jis  Žmoguje. Bet, žinoma, tuomet ir Velnias.
- Et, yra čia protingesnių už mudu.  O mums nei Homeras, nei Vergilijus, nei Dantė, nei, nei, nei... nepriklauso. Esam, kaip girdėjai, pikti grafomanai.
- Palok, Vidini. Moki?
- Moku, bet būna, kuomet ir šunys tingi. Ir net bijo.
- Ir pavargsta, beje...

Kovas 2010
  teka 06:55
leidžiasi 18:06
ilgumas 11.11

  Delčia (dyla)
22 mėnulio diena


Šiandien -15°C / -5°C, mažai debesuota
Rytoj -10°C / -2°C, pasnigs

      08
      PIRMADIENIS
    Vydminas Gaudvilė Beata

        Tarptautinė moters diena

Lengvai įgytas - dar greičiau prarytas
-----------   
Stengiuoi prisiminti, kokia proga su Jonu užsikalbėjome apie kepurę. Atmintis nenori pasiduoti, bet vis dėlto ataidėjo, prabilo ir atsimenu,  kai, atėjus didesniems žiemos šalčiams, paprašiau, kad saugotų galvą bent užsidėdamas kepurę. Rodžiau į savą galvą ir sakiau, kad irgi nemokėjau jos pasaugoti. Dabar vis dažniau reiklia leistis į Savęspi, kad protingesnę mintį išdejuočiau.
- Tai kad neturiu, Pranuci.
- ???
- Ko taip išpūtęs akis žiūri? Tikrai neturiu kepurės,- patikino bičiulis.
- Jonai, kvailioji ar kaip suprasti. Čia tau, Žmogau, ne kiškio juokučiai. Nebuvo, nebuvo žiemos su šaltuku, bet va, atsirado.
- Jeigu reikia, galiu persižegnoti. Neatsimenu, kada kepurę ant galvos turėjau. Gal niekuomet neturėjau.

Nesinorėjo patikėti, bet tai įmanoma. Jonas nemoka meluoti ir net nuslydus kartu su juo į Savęspi, dažnai nesuvokia, kad būtis gali būti kitokia negu Griškabūdyje ar "Rašyk" svetainėje. Nelengva jam suvokti, kad pasaulis gali egzistuoti be manęs, be Jo, ŠVO, Klimbingupthewalls, Pelekiškių Širšės, o pastaruoju laiku ir be Aurimo ir ypatingai, sakyčiau - be Vilnelės. Bet toks vaizdas labai paviršutiniškas, nes jeigu tik krapšteli giliau, ogi, žiū, kad tai žmogus, mylintis žmogų. Reikia matyti tas jo ašaras, kurias išverkė, jausdamas savo kaltę, kad neteisingai įvertino, pasak jo, „Autoriaus ar Autorės Ilja kūrinį:

“Įpiešiau kuolą, o pasirodo, kad tik aš vienas to kūrinio ir nesupratau. Kiti jį vertino (manau, kad teisingai) penkiais balais. Taigi viena klaida ir nelaimingi du žmonės. Tas, kur vertino ir įvertintajai“.

Graudu. Todėl  neretai, pasikvietęs į Savęspi, nosinę paduodu ašarai nušluostyti, net bijodamas palinkėti geresnės sveikatos, nes Jonas duotą žodį tęsi, o girdėtas ir toks, kad, jeigu būtų sveikesnis, drūtesnis, tai eitų į balių ir pasigertų. Vyšnių vyno turi daug, bet, matyt, jau neveikia, kad pasigerti reikia eiti kitur. Džiaugiuosi, beje, kad Jonas lig šiol nežino, kas yra „Autorius Ilija“- jis ar ji? Tai žmogus nepaprastai imlus moterų pasauliui. Galima net įtarti, kad anksti suvokęs, kaip dažnai jam reikės kilnoti kepurę, bendraujant su juo, ryžtingai jos atsisakė. Ir visai rimtas dalykas, kad atėjus kovo 8-jai sugeba sukurti situaciją, kuomet Metų laikai lyg pasikeičia vietomis: dar moters  Moters dienos išvakarėse išgirsti kukuojat gegulę ir... norisi surasti Jono kūrinėlį „Naktis pražydusi alyvom“, kur pradžioje:
"Vos spėjo pasigirsti dar visiškai nedrąsios pirmųjų lakštingalų trėlės, tačiau jau po pusvalandžio savo meilės serenadas, kuo įspūdingiau, traukė visa šių giesmininkių kapela. Tai reiškė, kad saulėta ir šilta gegužės pabaigos diena susiruošė poilsiui."

O pabaigoje:

"Švintant pažadino lakštučių varžytuvės. Už lango kvepėjo šiąnakt pražydusi alyva. O jos žiedų kekės buvo tokios vešlios ir tiek jų daug, kad tikrai užtektų visoms svetainės Moterims."
Ir tuomet lyg dar neatsikėlus iš lovos:
- Su Šventėmis Jus, Mielosios!
- Su Švente Jus, Mielosios, - stiprinu girdėjimą, atsikvėpdamas atsiminimai ir tikėjimu švente, kad blogiau nebus.  .
Taigi...

Svyruoklė 
Ačiū už pražydusias alyvas.
Danutė Morkūnienė 
Regis jau pavasaris ir alyvom pakvipo...  :) AČIŪ...
klimbingupthewalls 
Taip norėtųsi, kad ši diena būtent taip pasibaigtų. :)
Čia ne aš 
Pakėlei nuotaiką, net alyvomis pakvipo, apsišlaksčiau savo mėgstamais alyvų kvepalais:):):) Malonu skaityti.
pasibaigė 
Kaip romantiška... O jau tas kvapas, net galva apsisuko:)
Glaša Markovna 
Nu vot, okazivajetsia esčio ne vesj mužskoj rod vimer:) Strastj až burlykajet žerez verch. Spasibo:)
pasibaigė 
Kaip romantiška... O jau tas kvapas, net galva apsisuko:)

- Jonai, kada pirksime kepurę? - klausiu.
- Taupykim, - kol dar sugebame,- ir akimis rodo į naktį pražydusią alyvą , tą gražiausią dovaną visoms moterims.
Taigi, BŪKITE, Mielosios!

teka 06:57
leidžiasi 18:04
ilgumas 11.07

  Pilnatis
21 mėnulio diena

        07
        SEKMADIENIS

Felicita Rimtautas Galmantė Tomas Laima
Ganyk avis ir vilko nematydamas
---------------------
Vakar žadėjau Idiotui (reikėtų turbūt  –„idiotui“, bet gerbdamas žmones, dar vis ir slapyvardžius rašau didžiosiomis raidėmis), kad įrašą jo dienoraštyje perskaitysiu dar kartą. Tą padariau netgi labai greitai, atsitiktinai perskaitęs Klupsčiaus :
"Galvojau dienoraštyje nėra idiotų. Matomai jų visur pilna, kaip po karo – Stribų"

Pasidarė smagu. Manau, kad Idiotui - taip pat. Juk pats savo slapyvardį pasirinkęs, kad kitus kažkaip šokiruotų, bet, pasirodo, pripranti ir man „idioto“ slapyvardis jokių emocijų nekelia. Na, o stribu jį Klupsčius pavadino, matyt, dėl to, kad vienetu įvertino jo eilėraštį „Tinginystė“ Atsiprašau, dviem vienetais, kadangi Idioto persona, kaip ir visų, kurie priklauso administratorių ar kritikų statusui, yra dvigubai solidesnė. Vienas už du valgo, gera, miega, mąsto, bažnyčioje būna, pas merginas vaikšto, nuodėmes išpažįsta, Švenčiausiąjį iš kunigo rankų priima...  Bet yra kaip yra ir  čia ne jokie priekaištai žmogui, kuris nusipelno „Rayk“ svetainėje būti ir gyventi kitaip.
Bet apie ką gi mes, a? Tik jau ne apie tai... Ir suprantama, kad svarbiau pasakyt, jog anas 1 yra vienas iš keturiolikos, kuriuos, kaip rašo Idiotas : 
14 kūrinių, kuriems vakar teko laimė būti pakuolintiems _idioto, pateko į mano Mėgstamiausius, į kategoriją "kuolai". (...)  ir - patikinu - nepiktnaudžiauju ir nepiktnaudžiausiu. Visi 14 vakarykščių kuolų įkalti dėl tos pačios priežasties.

Taip, Idiotas pasako tą priežastį, bet manau, kad prasmingiau apie tai perskaityti jo dienoraštyje. Mano gi tikslas pasakyti, kodėl labai abejoju, ar tikrai tuos 14 kuolų „sukalė“ Idiotas. Ir, girdi, būtų kalęs daugiau, bet "Tyčia susilaikiau nuo kuolinimo kitų, kuriems priežastys tokiam įvertinimui kitos - todėl ir tik todėl kuolų tik keturiolika."
Bet tuomet klausimas: kas gi kalė tuos „kuolus“ jeigu jie tikrai yra?  Kas gi, jeigu Idiotas atvirai, sąžiningai sako, kad juos kalęs būtent jis ir ten sąžiningai pasirašė? Kodėl man reikia tuo suabejoti?
Atrodo, mielieji, kad svetainėje yra daug įslaptintų vertintojų. O tokie kaip aš, Idiotas, Juozas, Mikas, Marė, Jonas ir Uzbonas, ir bet kuris iš mūsų tėra tik miražas, maskuotė, vaiduokliai. Ar kam, sakysime, atėjo į galvą, kad, pvz.  kuolus Vilnelės rankomis kala Homeras arba Vergilijus? O gal abu kartu, ir ne tik jie?
Aš tikrai nežinojau, tačiau neturiu priežasčių netikėti tuo, ką rašo Idiotas.

Vilnelė pažymi, kad mes nesam literatūros profesionalai, nesam literatūrologai ir t.t. - leidžiant suprasti, kad esam asmenys, privatūs, ir vertinam asmeniškai, pagal savo asmeninį literatūrinį skonį. Vilnelė išsisukinėja, kuklinasi – jos skonis ne asmeninis, tai kultūra kuolina jus per vilnelę. Homeras, Vergilijus, Sen Deni katedra, Botičelio Venera, Hamletas, Ričardas III, S.Zweig\'as.

Tai va, kaip viskas paprasta, kaip pasakoma teisybė. Ir aš ją priimu, nes net be Homero žinau, kad kai nori šunį mušti, tai lazdą surasi ir vidur ežero. Čia ežerą keičia kultūra , beje, pripažįstant kaip privačią, vieno asmens nuosavybę. Tai ko ne naujalietuvininko samprata? Mano ežeras,  pilis, Homeras, Tolstojus, Botičelio Venera , Dantė...
    Labai skaudu suvokti tokių argumentų esmę. Net netikiu, kad ir Idiotas mano, kad jis šitaip pasako komplimentą Vilnelei. Aš dėl to pykčiau, net jeigu nežinočiau, o tik įtarčiau, ( taigi, tik  įtarčiau), kad  šioje svetainėje yra nemažai žmonių, neblogai žinančių pasaulinę literatūrą, o platesne apimtimi - ir kultūrą. Šitie žmonės neleidžia jai su kuolais vaikščioti po svetainę. O kai vertina, tai rašydami 1, o ne smeigdami kuolą.
Betgi taip sunku.
O! Ir dar kaip sunku. Betgi mes kultūros žmones.

Tai gal tiek. Vis dėlto sekmadienis.

Kovas 2010
  teka 07:00
leidžiasi 18:02
ilgumas 11.02

  Pilnatis
20 mėnulio diena

        06
        ŠEŠTADIENIS
        Gerasimas Norvilas Raminta Rožė
        Ne tau vienam saulė šviečia
--------------------
Smagu buvo pasveikinti „šimtametį“, kurių mano gyvenime pasitaikė labai nedaug, o toks, kaip šis – niekuomet. Kalbu apie ne taip seniai svetainėje atėjusį juozupuką , dzūką, kažkur iš nežinia kur. Sveikinau manydamas, kad gal toks diedas ant krosnies gulinėja, bet kur tau! Todėl ir sakau, kad  šis šimtametis ypatingas, nes... na, paklausykite:
Dėkoju, Pranai ir džiaugiuosi, kad prisiminei. Gal rytoj būsi "rašykų" vakaronėje? Susitiktume, nes vidudieny irgi susitiksiu porą drg., paslampinėsime prospektu, o 17 val. galvoju užsukti į Mokytojų namus.  Atšraibink...
Štai tokios „energijos“ žmonės ir  sulaukia po šimtą ir daugiau, net nežinodami, nes savo pasuose užrašo kitus gimimo metus, kur visuomet jie jaunesni. Gal ir Juozo pasu būčiau patikėjęs, bet- antai- ne tik juozupuką , bet ir jo žirgą sveikina visą RAŠYK svetainė.
Taigi, džiaugiamės, kad esi guvus ir iš tikrųjų  nuoširdžiai linkime nemažiau kaip 100 su sveikata, poezija, proza. gera atmintimi, komentarais ir jaunatviška meile gyvenimui.
Taigi, BŪK, o su Tavimi, tokiu ŠIMTAMEČIU, ir mums visiems geriau būti...
P. s.
Jeigu tarp daugybės pasirašiusių nesurastum Vilnelės ir Šnekoriaus parašų, tai nesielvartauk, juozupuk. Jie Tavęs tikrai neužmiršę, bet čia visi nekantriai laukiame adminų sprendimo - kasmet kovo mėn. 5 d.  RAŠYK teritorijoje minėti SUSITAIKYMO IR PAGARBOS dieną ...

Taip rašinėdamas čia šypteliu, paspėliodamas, o kažin kaip „šyptelėtų“ Jonas su Vilnele, paskaitę mano „ raštus“? Bet turbūt negalėtų teigti, kad rašau niekalą. Vis dėlto tai jau dienoraštis, jis MANO, nepaisant, kad RAŠYKŲ teritorijoje. Kita vertus įsitikinęs, kad tokia vietinės reikšmės šventė būtų linksmą, kaip ir 101- asis  juozupuko gimtadienis – daugiau  šypsokimės, negu barkimės. Jau vakar knietėjo dienoraštyje kaip nors „ įposmuoti“ poeto Justino Marcinkevičiaus citatą, kuri dabar. regis, atranda savo vietą:
„ Vis dėlto apie gerumą reikia kalbėti, ir garsiai kalbėti, nes  „exempla trahunt“- pavyzdžiai traukia, kaip sakydavo senovės romėnai.
Žmogus gimęs būti geras, Jei pažiūrėsime į visą gyvybės formų eigą  priešistoriniame ir istoriniame pasaulyje, net tarp žvėrių yra gerumo. Tai žmogui juo labiau privalu

Aš irgi noriu būti geras ir kai supratau, kad Jonas nori ištrinti svarbiausią jo dienoraščio dalį, (vilnelė: „beje, dienoraščio ištrinti, deja, negaliu“) lengva širdimi, net nesiklausęs, atsinešiau čia. Paskui  prie jo pridėjau ir Vilnelės pareiškimą. Tai lyg ir įtaigūs dokumentai, rodantys reikmę  SUSITAIKYMO IR PAGARBOS  dienai  įvesti. Gal dabar jie neįdomūs, apkartę, bet... palauksim –pažiūrėsim:

2010-03-05 09:34
Šnekorius: Likit sveiki
Viskas kas turi pradžią turi turėti ir pabaigą. Daugiau kaip prieš metus atėjau į šią svetainę ir buvau tikrai maloniai priimtas. Niekados nepamiršiu, klimb, švo ir kitų geranoriškos pagalbos ir nuoširdumo, kurį vargu ar pateisinau. Buvau kritiku, tad be jokios abejonės įžeidžiau ar įskaudinau ne vieną Autorių. gal būt net nepagrįstai įskaudinau. Todėl dabar noriu visų tų žmonių atsiprašyti. Ypatingai Autoriaus ar Autorės Ilja. Patikėkit, kad tai padariau ne iš blogos valios, bet iš nežinojimo, o neretai ir iš kūrinio nesupratimo, nesugebėjimu pagauti to, ką Autorius norėjo pasakyti. Atsiprašau visų, ką nuvyliau. Tiek Autorių, tiek kolegų kritikų, Tiek Administracijos. Išeinu, nes nesugebėjau apginti Autorių rašančių prisiminimus, galvoje turiu Praną ir Daliją, nesugebu ginti Pekeliškių Širšelės tarminškos kūrybos, kuri, mano manymu, yra tikras etnografinis perlas. Negaliu ramiai jaustis matant norą šiuos Autorius kuolinti. Bet pagrindinė mano pasitraukimo priežastis yra dabar prasidėjęs visuotinis kuolinimo vajus. Niekaip negaliu suprasti Aurimo, o ypatingai vilnelės azarto kuolinti visus kas rašo kiek kitaip nei jie, ir ne gana to, jaučiant didžiulį pasitenkinimą skaudinant kitus Autorius. Prie tokio cinizmo prisidėti negaliu, nes visuomet maniau ir manysiu, kad negimė dar toks žmogus ir niekados negims kuris taip kategoriškai galėtų pretenduoti į visažinius ir visapusiškus meno vertintojus, galinčius po kūriniu parašyti: "banalu. kuolas" Tad likit sveiki. Aš Jūsų pasiilgsiu.

VILNELĖ:
Likit - geriau jau aš išeisiu, jeigu viskas tik dėl manęs. Rimtai ir nuoširdžiai siūlau - jei negalime sugyventi vienoje svetainėje, tada aš pasitrauksiu. Matau iš žmonių ir nuomonių, kad jūs čia gerokai reikalingesnis.

Šnekorius 
Mes su vilnele radom kompromisą.
O MES?  - aš? tu? jis? ji?

teka 07:02
leidžiasi 18:00
ilgumas 10.58

Pilnatis
19 mėnulio diena

Šiandien -11°C / -2°C, gali pasnigti

    05
    PENKTADIENIS
Austra Aurora Liucijus Vydotas Giedrė Klemensas Virgilijus
Be drąsos vyras - kaip be kartumo pipiras
------------------
Ne tai dabar darau, ko man norisi, bet šis  dienoraštis, kol jis dar bent toks yra, paliepia pasižvalyti ne tik po namų kiemą, bet ir už jo. O ten daug  riksmo – net ir prozininkų šurmulys, bet jis jau aprimęs ir dabar labiausiai triukšmauja, pasak Vilnelės  - „grafomanai“:
“grafomanai vis dar tokie pat pikti ir ištroškę keršto. tie, kurie keršija piktomis žinutėmis ir komentarais, dar visai nebaisūs. baisiausi tie, kurie visiškai ignoruoja bet kokią kritiką“

Patriukšmavau ir aš, nors beveik įsitikinęs, kad tai beviltiška.
O buvo taip...
PARAŠIAU:
„Prie sienos tuos bepročius, prie sienos, Vilnele. Paskaitykit šios dienos "Vakaro Žiniose" F. Kauzono straipsnį "Komisare Kubiliau, kur jūsų mauzeris?" Ten, kaip suprantu, ir apie Jus. Nes kad Jūs turėjote mauzerį, tą tikrai žinau. Kur jis?“
ATSAKĖ:
vakaro žinių neskaitau. kur mano pistoletas? galiu susigrąžint. manot, verta? :)

Užsifiksavo- aha, „Vakaro žinių“ neskaito. Atrodo , kad jas palikusi skaityti grafomanams ir turbūt savo 80 -metį pasitinkančiam poetui Justinui Marcinkevičiui. Bet, žinoma, čia ne tai svarbu; man svarbiau, kad būtent tokiame kontekste pagalvojau, jog naujalietiviai kuriasi ne tik prie ežerų, ne tik suaria pilkapius, apsėdami juos javais, apsigyvena vos ne piliakalniuose su savo tvoromis. Jie, ko gero, jau bando įsikurdinti ir tautos dvasioje, kartu su „sūrskiais“ ir jiems panašiais, taikydamiesi „išlaižyti“ iš tautos literatūros net jos klasikus. O apie pavienius kūrėjus net ir kalbos nėra.
Na, o mes, kurie ne su Sūrskiu?
Štai pas mano gerb. Joną pradėjo augti sparnai:

Šnekorius 
„Pranel, man už nugaros pradėjo dygti plunksnos. Staiga tai sparnai? Tuomet tik plest ir čia manęs nėra“.
Ir ką  pasakyti?
Su Jonu lengviau, su juo ilgą laiką  įvairiose svetiniuose, baliuose, daug bažnyčių ir karčiamų aplankę, pas mergas kartu ir ne kartu vaikščioję, Radijo karieta važinėję... Kalbant su juo galima ir piktesnį žodį pasakyti – nesupras dabar, supras vėliau, arba tuomet, kai vėl Savęspi susitiksime. Jam parašiau:

Joooonai!
Nekvailiok  su tavo tais sparnais...
Būtų visos tokios bėdos!
Nusijuok!
Nusipersk!
Ir būk laimingas...
O kokie mes esame - ir seni, ir jauni - iš čia neblogai matyti.
Tai įdomu.

Aš čia nelabai rišliai apie tai, kad esame silpnavaliai – driokstelėjo kuolu, pamosavo mauzeriu ir  mes greitesni negu kiškiai.  Net sparnai pradeda augti, kad tik greičiau išbėgus. Ir svarbiausia, kad šie žmonės mano, kad taip reikia, nors ne retas jų save vadina kovotoju.
Menka, ponai - bičiuliai! Oi, kaip menka! Mane tik  kojomis į priekį iš čia išneš. Tik irgi nemanau, kad kažkam labai jau rūpi, kad mane taip išneštų. Kažkokie nuomonių nesutarimai, vertinimų skirtumai neduoda man priešų, neteikia piktumo, o juolab neapykantos.
Ir Vilnelei labai draugiškai parašiau:   

Penkti metai, kai čia. Būtent Jūs pirmuosius mano kūriniu vertinote. Ar nors kartą pasakiau , kad melagė? ar kad bjauri? durnelė? Priešingai, Jūs taip vadinote save, o aš prašiau nevadinti taip savęs. O kodėl - irgi juk žinote.
Todėl mano linkėjimas, dirbti darbą, manant, kad  galiu klysti, neužmiršti dėl ko pačiai skauda... O jeigu nieko neskauda, tai... tai lyg ir kalba baigta.
Ir dar - pasižiūrėkite savo artimiausioje aplinkoje, ar viskas ten gerai? Nepaisant, ar galite ką keisti, ar- ne.
Tai tiek. Daugiau nevarginsiu.
O kad jūs pasirodėte čia taip, kokią  matome, tai, mano supratimu labai gerai. Kiti adminai tokio atvirumo, deja, vengia..
Už tai Jus giriu.

teka 07:05
leidžiasi 17:58
ilgumas 10.53

Pilnatis
18 mėnulio diena 

šiandien -7°C / -2°C, pasnigs
Rytoj -11°C / -2°C, gali pasnigti

        04
        KETVIRTADIENIS
Kazimieras Daugvydas Daina Vaclava Kazys Vacė
Šv. Kazimieras, Kovarnių diena
Dėl vienos žuvies nieks į vandenį nešoks
----------------------
Vakar, nebaigę mintyti dėl eil. „Prašau“ - priimti jį į knygą ar ne, ir užrašę pirmą jo posmelį, žadėjome su Vidiniu sugrįžti  šiandien. Atėjome ir, beje, ne vieni - kartu su mumis ir Dalija. Tačiau pirmiausia gal užrašykime ir anuos du eilėraščio posmus, kad dėl jų nereikėtų ateiti dar kartą. Man, pavyzdžiui, man nelengva manyti, kad vis dėlto yra nemažai žmonių, kurie į tokią atmintį nenori sugrįžti. Ir taip:

Tikiu, matei
Kaip žvakės dega,
Galbūt net tėvui, motinai,
Bičiuliui artimiausiam.
Jei nedegė, ateis tas laikas
Ir uždegs.
Bet tai - ne karas.

O karas jau tada,
Kuomet nelieka pirštų
Net akims užspausti,
Dažnai net - ir akių...
Išpusto pelenais jas
Pirčiupiai sudegę,
O Dievą kryžiai atneša
Paskui...

- Ne kartą, Pranuci, skaičiau šį eilėraštį ir nuomonę pasakiau, o ar atsiras jis knygelėje, ar ne, teks spręsti tau ir gal truputį Vidiniui, - tarė Dalija pavargusios moters balsu. Žinojau, kodėl taip – neseniai išėjusi iš garbingos prozaikų tribūnos, kurioje dar lig šiolei sprendžiami ne per geriausi prozos reikalai. Šitaip sakydama ji, žinoma, netiesiogiai priekaištavo ir mudviems su Vidiniu-  esą, tiek daug kartų apie tai kalbėjau, o judu ar negirdite, ar dar kaip. Dabar žinojome net daugiau, o būtent: kūrinių vertinimas balais yra absurdas ir, ji, Dalija, nemananti, kad tai prisideda prie rašymo kokybės gerinimo – užgautas, piktas žmogus negali būti kūrėjas.
- Klausimų nėra, - pasakė Vidinis, atsiliepdamas į  Dalios pareiškimą. – Jūsų nuomonė  mums labai padeda. Ir ne tik dėl eilėraščio „Prašau“. Nepaisant kokiais balais vertinti Pranucio kūriniai, jie neturėtų būti kriterijumi, atrenkant juos į knygą.
- Žinoma.
- Ačiū, Dalija, - pasakiau, nes man tas jos „ žinoma“ buvo labai reikalingas. Atėjusi į „Rašyk“ prieš pusmetį, dar nebuvo kruopščiau apžvelgusi, kaip atrodantys tie Pranucio balai. Oi, nemažą kiemą jais galima aptverti! Vieni jų su parašai, bet absoliuti dauguma - be, o nemaža dalis kūrinių išvaryta lauk „bendru sprendimu“. Todėl taip ir atsitiko, kad Žalioje Žolėje kūrinėlių keliais šimtais daugiau, negu čia. Kai kurie jų įrikiuoti į ciklą  „IŠBRAUKTI BENDRU SPRENDIMU. Beje, visi jie "ŽŽ" buvo priimti su pagarba ir bažnytine ramybe.
Daug šios svetainės kūrėjų ją gerai pažįsta, melsdamiesi savo kūriniais ir ten, „Žalios Žolės“ svetainėje. Jos vardą miniu labai pagarbiai, nes ji padėjo išsaugoti ne tik „RAŠYK“ išbrokuotus kūrinius, bet ir amortizuoti dvasines traumas – priimti kuolus, kaip neišvengiamą būtinybę. Įgytas imunitetas ir dabar labai praverčia, ir aš suprantu, kad atsisakius „Rašyk“ kūrinių vertinimo  balais  sistemos, ir  pats „Rašyk“ prarastų dalį savasties. Todėl toje tribūnoje, kurioje savo nuomonę pasakė Dalija, aš atrodžiau kitoks. Pakeltu seno žmogaus balsu ir žiūrėdamas į lubas kaip į dangų sakiau:
- Taip būtų ramiau, bet čia jaunimo svetainė, tad kodėl gi nepakvailioti.  Nenorėkime, kad svetainė būtų rami. Tai būtų pats blogiausias dalykas...
Ir iš tikrųjų, ypatingai  kuomet čia pat, šalia yra  „Ž Ž“ sau jos kitokiais altoriais ir dauguma mūsų jaučiamės kaip savo namuose.
Ėgi, bet ar neužtrukome ir nenuklydome į lankas?
Dienoraštis, deja, viską pakelia. 
Yra Kaziuko turgus, ir yra Šv. Kazimiero bažnyčia...

teka 07:07
leidžiasi 17:56
ilgumas 10.49

  Pilnatis
17 mėnulio diena

Šiandien -5°C / -2°C, pasnigs
Rytoj -8°C / -3°C, negausus sniegas

      03
      TREČIADIENIS
Kunigunda Uosis Tulė Nonita

Tarptautinė rašytojų diena
Lėlių šventė (Hina-Matsuri)

Bijai vilko - neik į mišką
-------------
Poetiškas.
Ir kaip nebūsi, jeigu nuo ankstaus ryto knibinėjausi po senesnius - jaunesnius savo eilėraščius, kurie per ketvertą metų palikti „ Rašyk„ svetainėje.  Dar sausio mėnesį, prieš pat gimtadienį, ŠVO parašė: „[iš viso 400]sveikinu." Bet tai ne tik poezijos kūrinėliai. Nieko  gero, prie kai kurių kūrinėlių reikia sugrįžti, juos paredaguoti, pataisyti, kitus išmesti, bet yra ir tokių, kuriuos, net matant jų ydas, turbūt reikia palikti taip, kaip savo laiku atsiradę. Bet yra dar viena išeitis. Neliesti.
- Neliesti? Neimti į knygutę? O kuo jis taip nusikaltęs, kad „neliesti“?
- Sunku man pasakyti. Ir vienaip, ir kitaip galvoju, Vidini,- kaltų nerandu. Blogiausiu atveju galėčiau parodyti į Dievą.
Vidinis sukluso ir paėmė į rankas ką tik atspausdinto „Prašau“ eilėraščio tekstą ir jo komentarus.
- Į Dievą todėl, Vidini, kad laikas nuo įvykio nutolsta, skandindamas  ji nežinioje. Niekas kitas taip  padaryti negali.Taip atsitiko ir su Pirčiupiais. Eini – praeini, važiuoji – pravažiuoji. Ir turbūt praeinantiems ir pravažiuojantiems taip geriau... Tiesiog ramu, geras. Galima stabtelėti - antai, prie  karčiamėlės.  Pirčiupis ir pavalgyti ir išgerti duoda.
- Taip, - perskaitęs eilėraštį, tarė: - O anas jo laikas nutolęs ir nevaržo žmogui būti ir elgtis, kaip jam geriau. Ar –ne? Dėl to ir Dievui primeti kaltę.
- Neprimetu, Vidini. Ją visai noriu panaikinti. Išreiškiau tik prielaidą, kad jeigu reikėtų apkaltą rengti, tai pradėčiau nuo dzievulio.
- Sakai, nuo jo?- pagavo paskutinius žodžius Vidinis, sudėjęs juos į klausimą, o netrukus tarė, jog, girdi, jis beveik įsitikinęs, kad jeigu  nuslystume į Savęspi, prie komentatorių staliko būtinai surastume ne viena iš  tų penkiplikos - šešiolikos, kurie įvairiais parašais pasirašė  prie mano eilėraščio "Prašau".
- Nereikia jau, užteks. Ką tik perskaičiau, kaip kas suprato. Todėl ir manau, kad gal eilėraščio "Prašau" mano knygutėje neturėtų būti.
- O ką pasakys Jonas iš Griškabūdžio. Kad išdavei?
- Kodėl išdaviau?
- Todėl, kad ir aš taip manyčiau. Žmogus prie eilėraščio atėjo, peršokęs draudžiama zoną. Prisimink.
- Neblogai atsimenu.
( Šnekorius:Buvau kategoriškai atsisakęs komentuoti poeziją. Bet šiuo atveju negaliu susilaikyti. 5 ir dar šimtąkart po 5)
- Taip. Galima numanyti, ką jis pasakys. Bet ar  galima  numanyti, ką pasakys Vydė Brėkšta?
( Vydė Brėkšta: Labai niūrias mintis išdėstėte. Tikiu, tai jus giliai palietė, bet po šiai dienai noriu tikėti, kad poezija privalo tarnauti žmogui, ne jį vergti ar šiurpinti. Grožio eilėse nematau, nėra tos gyslelės, kuri užkabintų, nors ir rašote apie skaudulius. Net jei galėčiau vertinti, jūsų darbo nevertinčiau)
- Ji parašė, Vidini. Ir, sakyčiau, kad parašė žymiai daugiau, negu bevardė administratorė, kūrinėlį įvertinusi 3.
- Padaryk ją su vardu. Žinai gi.
- Tiek to. Nenori- nereikia. Bet galvoju apie kitką Būtent, kad ir Rašyk svetainėje yra nermažai kūrinių, kurių nereikia vertinti, Manau, kad ir prie šito eilėraščio "Prašau", kur kas protingiau persižegnoti, negu ji vertinti.
(1944. IV, 3 Pirčiupiuose gyvi sudeginti 119 žmonių – 69 vaikai, 23 moterys, 21 vyras)
-Palauk, palauk!

Kuomet kalbėsi -
Vertas ko, nevertas,
Sugrįžk, prašau,
Bent truputį atgal
Ir prisiminki,
Kaip atrodo karas.

- Gerai, Vidini. Abu palaukime iki rytojaus...

teka 07:10
leidžiasi 17:54
ilgumas 10.44

Pilnatis
16 mėnulio diena

Šiandien -3°C / 0°C, krituliai, daugiausia sniegas
Rytoj -6°C / -2°C, pasnigs, pustys

      02
      ANTRADIENIS
Simplicijus Eitautas Dautara Marcelinas Elena

Darbininkės rankelės juodos, bet širdelė balta

      ******   
 
Vakar, nusileidęs į Savęspi, pašvilpavęs su varnėnais – gera, miela, gražu, bet, deja, ilgiau ar trumpiau ten pabūvi, tačiau  Žmogaus gyvenimas vėl sugražina atgal. Aš jau, berods, esu sakęs, tačiau tokie žodžiai patys lenda į burną, kad galėčiau dar ir dar kartą juos ištarti, įtikėdamas save, kad tikrai taip ir bus, būtent:
- O, Šalie, o Kosmose, o Begalybe, jaučiu, kad vienądien jau nebūsiu svetimas, kaip čia, kur ošia berželiai ir  skersai - išilgai per visą Lietuvą įsitaisiusi  „Rašykų“ svetainė. Ačiū tau ir už tas valandėles, kurios skersvėjais traukia į save, atidarinėdami duris naujai būčiai...
- Klausyk, klausyk,  čia kažkas nauja, kažkas ne taip - nutraukė mane Vidinis ir buvo keista pamačius, kaip visai netoli ant krūmo šakelės stryktelėjo žvirblis ir moters  balsu pradėjo dainuoti. Matyt, kad jo dainelėje labiausiai patikęs priedainis, nes dainą pradėjo juo:

Trauk kuolu, jei netiko,
Ir išgrūski iš "Rašyko“

- Žvirbliuk, kas tau? Galvelę skauda?- tiesė ranką Vidinis, bet žvirblis ne tik nepabūgo, o priešingai - pats atskridęs nutūpė ant Vidinio rankos. Tai jau labai panašu į tai, kas vyksta  Savęsp(i) pasaulyje. „O gal mes dar nesuspėjome iš ten sugrįžti“,- pagalvojau, bet klausyti ir negalvoti buvo mieliau ir įdomiau. O žvirbliukas virpina dainelę  net akeles užmerkęs:

Pavasaris ne už kalnų,
Nes karksi varnos apanglėję.

- Žvirbliuk, gal ne „ apanglėję“,  o apnaglėję?
- Ką?
- Nepaisyk, Žvirbliuk. Vis tik  pavasarėja. Nors ir sniego, ir šaltuko dar bus, bet pavasaris išauš, kad net  nepamatysime kaip greitai., - pasakiau ir, atsisveikinę su dainininku, sugrįžome su Vidiniu į Naujininkus, kur laukė neįprastas darbas. Po netrumpų abejonių, paniukinus Begemotui, Šnekoriui,  Diudiai Pauteckui (Arvydas  Valickas): Daliuteisk dar keliems, pradėjau rinkti ir „dėlioti“ į  poezijos nedidukę knygelę eilėraščius. Po tolimus laikus nežadu klajoti ir, turbūt, neprireiks – manau, kad apsiribosiu  jų ieškodamas iki to sausio, kai atėjau sulaukti ir švęsti savo 67 -jį gimtadienį.  Ir va jau keturi  metai, kaip vis padaužomas kuolais, bet, žinoma, ne taip, kaip čia atėjus. Būčiau melagis, jeigu pasakyčiau, kad tai malonu. Tačiau didesnė  bėda ta, kad tokių darinių kaip, pvz. Rašykai, administracija gali tave mušti, daužyti ir nepasakyki net už ką. Tačiau ir pykti už tai nevalia, kai sužinai, kad iš jos administruoja net ir iš vidurinės mokyklos suolų neišėję galvočiai. Kita vertus, argi nelengviau išeiti, negu pykti? O durys atviros: nori išeiti, prašom – išeik.
Bet - stop, ne  apie tai dabar ---
Jau buvo gilus vakaras, kai, beveik džiugiai atsidusęs, džiaugiausi nuveiktu nemenku darbu, kai staiga  suvokiu, kad jis išnyko greičiau, negu  dūmas pro kaminą. Mano tie surinkti eilėraščiai dingo ir, kaip sakoma, pabučiuok, Pranuci, pats sau  į š... Pats sau todėl, kad nėra ko kaltinti – nesugebėjau prie interneto  pabūti atidus dar valandėlę ir, prašau...
Vis dėlto gera, kai yra galimybė ir nekaltą apkaltinti.
Bet va, ogi vėl žvirblis. Vėl dainuoja:

Vėl kniaukia katės po langais
Ir po balkonais meilę plėšia -
Tu nenustoki „lyt“ kuolais...

Žvirbliu, liaukis. Ne toks velnias baisus, kaip atrodo, arba kaip jis pats to norėtų...
Patikėk! Nes „Rašykai“ tai visi mes...