KAIP ATRODO KARAS

teka 07:07
leidžiasi 17:56
ilgumas 10.49

  Pilnatis
17 mėnulio diena

Šiandien -5°C / -2°C, pasnigs
Rytoj -8°C / -3°C, negausus sniegas

      03
      TREČIADIENIS
Kunigunda Uosis Tulė Nonita

Tarptautinė rašytojų diena
Lėlių šventė (Hina-Matsuri)

Bijai vilko - neik į mišką
-------------
Poetiškas.
Ir kaip nebūsi, jeigu nuo ankstaus ryto knibinėjausi po senesnius - jaunesnius savo eilėraščius, kurie per ketvertą metų palikti „ Rašyk„ svetainėje.  Dar sausio mėnesį, prieš pat gimtadienį, ŠVO parašė: „[iš viso 400]sveikinu." Bet tai ne tik poezijos kūrinėliai. Nieko  gero, prie kai kurių kūrinėlių reikia sugrįžti, juos paredaguoti, pataisyti, kitus išmesti, bet yra ir tokių, kuriuos, net matant jų ydas, turbūt reikia palikti taip, kaip savo laiku atsiradę. Bet yra dar viena išeitis. Neliesti.
- Neliesti? Neimti į knygutę? O kuo jis taip nusikaltęs, kad „neliesti“?
- Sunku man pasakyti. Ir vienaip, ir kitaip galvoju, Vidini,- kaltų nerandu. Blogiausiu atveju galėčiau parodyti į Dievą.
Vidinis sukluso ir paėmė į rankas ką tik atspausdinto „Prašau“ eilėraščio tekstą ir jo komentarus.
- Į Dievą todėl, Vidini, kad laikas nuo įvykio nutolsta, skandindamas  ji nežinioje. Niekas kitas taip  padaryti negali.Taip atsitiko ir su Pirčiupiais. Eini – praeini, važiuoji – pravažiuoji. Ir turbūt praeinantiems ir pravažiuojantiems taip geriau... Tiesiog ramu, geras. Galima stabtelėti - antai, prie  karčiamėlės.  Pirčiupis ir pavalgyti ir išgerti duoda.
- Taip, - perskaitęs eilėraštį, tarė: - O anas jo laikas nutolęs ir nevaržo žmogui būti ir elgtis, kaip jam geriau. Ar –ne? Dėl to ir Dievui primeti kaltę.
- Neprimetu, Vidini. Ją visai noriu panaikinti. Išreiškiau tik prielaidą, kad jeigu reikėtų apkaltą rengti, tai pradėčiau nuo dzievulio.
- Sakai, nuo jo?- pagavo paskutinius žodžius Vidinis, sudėjęs juos į klausimą, o netrukus tarė, jog, girdi, jis beveik įsitikinęs, kad jeigu  nuslystume į Savęspi, prie komentatorių staliko būtinai surastume ne viena iš  tų penkiplikos - šešiolikos, kurie įvairiais parašais pasirašė  prie mano eilėraščio "Prašau".
- Nereikia jau, užteks. Ką tik perskaičiau, kaip kas suprato. Todėl ir manau, kad gal eilėraščio "Prašau" mano knygutėje neturėtų būti.
- O ką pasakys Jonas iš Griškabūdžio. Kad išdavei?
- Kodėl išdaviau?
- Todėl, kad ir aš taip manyčiau. Žmogus prie eilėraščio atėjo, peršokęs draudžiama zoną. Prisimink.
- Neblogai atsimenu.
( Šnekorius:Buvau kategoriškai atsisakęs komentuoti poeziją. Bet šiuo atveju negaliu susilaikyti. 5 ir dar šimtąkart po 5)
- Taip. Galima numanyti, ką jis pasakys. Bet ar  galima  numanyti, ką pasakys Vydė Brėkšta?
( Vydė Brėkšta: Labai niūrias mintis išdėstėte. Tikiu, tai jus giliai palietė, bet po šiai dienai noriu tikėti, kad poezija privalo tarnauti žmogui, ne jį vergti ar šiurpinti. Grožio eilėse nematau, nėra tos gyslelės, kuri užkabintų, nors ir rašote apie skaudulius. Net jei galėčiau vertinti, jūsų darbo nevertinčiau)
- Ji parašė, Vidini. Ir, sakyčiau, kad parašė žymiai daugiau, negu bevardė administratorė, kūrinėlį įvertinusi 3.
- Padaryk ją su vardu. Žinai gi.
- Tiek to. Nenori- nereikia. Bet galvoju apie kitką Būtent, kad ir Rašyk svetainėje yra nermažai kūrinių, kurių nereikia vertinti, Manau, kad ir prie šito eilėraščio "Prašau", kur kas protingiau persižegnoti, negu ji vertinti.
(1944. IV, 3 Pirčiupiuose gyvi sudeginti 119 žmonių – 69 vaikai, 23 moterys, 21 vyras)
-Palauk, palauk!

Kuomet kalbėsi -
Vertas ko, nevertas,
Sugrįžk, prašau,
Bent truputį atgal
Ir prisiminki,
Kaip atrodo karas.

- Gerai, Vidini. Abu palaukime iki rytojaus...