la

sunkiau iš naujo suvokti tuos kuriuos žinojai nei naujus pažįstamus

The sun will rise and we will try again.

mano mintis,
apie tylą?
apie tave?
apie netektis?

žmogus tik žmogus?
ar šypsosi Dangus?
ar esu minčių lietus?
būnu eilėraščiuku?

mano minties
netektis?
širdis tuščia?
tik dagtis?

FK "Trakai" - Tetovo "Shkendia" ir kita pora "Sūduva" - "Sion". Turbūt nereikia pristatinėti, apie ką aš čia pezu. Prašom nesidrovėti ir rėžti po porą sakinių apie šio vakaro rungtynes. Galima filosofiškai, eilėmis, proza, profesionaliu žvilgsniu. Svarbiausia netylėti. ;)

ar ilgai tu lauki
aušros?
kas gi gros?
kas dainuos?

noriu kad keistųsi
pobūdis ir temos...
aš vis dar liūdna...
ir man yra viena...

ak tyliu,
niūniuoju rytojų...
gal bus lengviau
kai atsibusime rytojuje?

mano kraujas -
rožių spalvos...
bet tai niūrus,
siaubingas ruduo...

sako kada bijai
yra daug baisiau...
mano siela tyra,
rožė aš tau...

kaip nuvyti
niūrias mintis,
kad kažkas
atsitiks?

visas miestas,
rožiniu krauju -
skaudančia širdimi...
niūrioje many...

2004, ruduo, šiauliai...

Retkarčiais šiame dienoraštyje patalpinu ir tokią įdomią, įžvalgią, taiklią kokio nors autoriaus citatą, kuriai negalėčiau visiškai pritarti, taigi kitokią nuomonę, kuri gali nesutapti su manąja. Taip aš praplečiu savo dienoraščio ribas.
O jūs ką, patikėjote, kad galvoju tuo klausimu kaip Finnas Skarderudas?
Finnas Skarderudas – norvegų psichiatras psichoterapeutas; tą ištrauką paėmiau iš jo knygos „Nerimas: klajonės po modernųjį Aš“.
Nuo savęs norėčiau pridurti: mano manymu, rašantys žmonės laimingesni už nerašančius. Kuriančių žmonių vidinis pasaulis visumoje turtingesnis už nekuriančių. Menas ir šiaip bet kokia kūryba žmogui padeda, teikia dvasinę naudą bei prasmės pojūtį. Meniška prigimtis atveria daugiau kelių į laimingumą negu nemeniška. Yra net toks dalykas kaip meno terapija.
Negi F. Skarderudas nežinojo apie tai?

Dapar tsuvalgytsiu zepyrą.

noriu tik būti kartu,
nes gyvenimas visad ratu...
noriu žinotumei tu...
kad mes kvaili abu...

noriu mylėti, noriu tylėti...
blondinė ėmė
už mane rėkti...
kaip aš galiu tikėti?

noriu aš gero draugo...
laukiu, laukiu... ir laukiu...
debesys plaukia...
ar jaučiamės suaugę?

noriu tylos, ir kad būtų du...
kad ne ratu...
kad tik kartu...
mažu kas, mažu trapu...

2003, kelmė

pažiūrėk, skraido drugeliai. Gėlės ir saulė.
pažiūrėk, lygumos, ramumos
šviesu.

Nerūpestingas vėjas visus pinigus išpūtė.

Pasistenk nežiūrėti - ne taip skaudės.

Poezija ir Murmelė yra tokie dalykai, kuriuos ne jūs pagaunate, o kurie jus pagauna. O jūs galit tik nueiti ten, kur jiems lengviau būtų jus rasti (MP)

nu bet ir pavarydavom gerų bajerių
kol televizorių su valinskais visokiais nebuvo

Suliesėjo tiek, kad vis primena vieną lietuviškai indoeuropietišką būtybę.

Some of the properties of the strigoi include: the ability to transform into an animal, invisibility, and the propensity to drain the vitality of victims via blood loss. Strigoi are the myth behind the modern Bram Stoker vampire

Tikrai, kaip savaites geriausias susilaukia tik 4 komentaru, kai 4 balsavo po 5 balus? Arba, svetaineje neliko skaitytoju, arba...

Toks trapus pasaulis,
kurį guldom į popierių,
traukdami jį visą
iš gelmių širdies
ir kad niekas
jo neišsigąstų,
glamžome ir plėšom,
nesibaidom kartais
net ugnies ...