Rašyk
Eilės (72401)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10373)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 30 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter




Dienoraštis » Naujausi

2019-11-13 09:48
Akademix

Dar neatradau

Instagram'o ir Twitter'io. Nešiuolaikinis aš, vaikštau lapkritį su kojinėm ir normalaus ilgio kelnėm.
2019-11-13 08:50
_Anna_

Vakar buvo ožio diena

Minima: 2019.11.12
Senovėje lietuviai šią dieną šventė Ožio šventę, skirtą pakviesti žiemai. Kad greičiau pasnigtų, piemenys aplink beržą tris kartus apvesdavo baltą ožką. Baltas beržas ir balta ožka simbolizavo sniegą. Mažiausią piemenuką kartais užsodindavo ant ožkos raitą. Išlikę žinių, kad šią dieną piemenukai žaisdavo žaidimą „oželį“ – prie galvos pridėję pirštus „baidydavosi“, erzindavo vienas kitą. Ožiai buvo papuošiami kaip karaliai, su karūnomis, vaišinami kopūstais ir morkomis. Šią dieną lauke ant laužo piemenukai paskutinį kartą kepdavo savo skanėstą – kiaušinienę iš dvylikos kiaušinių.
2019-11-13 06:38
poetas nr 3

***

beletristikas
2019-11-12 22:21
talelija

Ten

Čia debesys atsispindėję
Čia vandenynai
Čia nieko tikro
žuvys pilvais
O aš gaivinu
Plauk gyvenk
(m) irkis krantan
30:2
Rezultatas
Daugiau stengtis nebėra kur

Kai ten buvo čia
Plaukėm dangum
Skridom

Mano žuvys dūsta
Deguonies!
Deguonies!
2019-11-12 11:15
poetas nr 2

raudonmargis

raudonu žanduku lapelis
nukrito... juos renku...
o man smagu nameliuose
kad ir kaip nubūti sunku

raudonas margas tas ruduo
žandukai padažyti
kada aš ne namuose
man ašarėlės švyti

toj tyloje geroje
ir tame eilėraštyje mažame
kaip mano širdužėlėje
raudonskruostis žiba ruduo
2019-11-12 11:12
naminukas

tėvai ir vaikai

pasislėpsiu už tėčio
paduosiu rankytę mamytei
mums nereikia tiek kėdžių
pietums statyti

mes tik trys
o gal keturi
ak, miela kėde, stale,
kiek tu kojų turi?
2019-11-12 10:42
ienė

paaugliškos eilės

noriu išrašyti
visą skaudų pyktį
vasarą pražydau
tavęs neišvydusi

net ne tau rašau
kas gali būt skaudžiau
noriu būti gera
bet tik jai ne tau

ėjome toliuose
grįžtu namolio
noriu būt be skausmo
ir rašyti uoliai

tyloje dėlioju
eilėmis mąstau
amžina aš paauglė
nes esu ne tau
2019-11-12 09:49
skruzdėlytė žiemoje

***

nuvyto eilėraštis... ir susnigo, pabalo...
2019-11-12 09:47
vienas raudonas batas

***

eilėraštis nutyla,... mano eilėraštis yra tylėjantis...
2019-11-11 22:58
gyventojas

krč

rašykit man gerus pažymius bo
mamytė jau žada kompą atimti
aha

pasitengiau
parašiau kūrinį kad ir Žiliui turės patikt:)
2019-11-11 22:48
varna

^

۩
2019-11-11 22:34
Linas Umbrasas

Avys

šlapia
vilna sliuogia
žemyn plinkančiu
kūnu

kelionė vorele
su tokiomis
pačiomis
nelaimėlėmis
tipenant
pamažu
ir romiai

štai toks
yra
automobilių
rytas iškritus
sniegui

mes avys
sėdim viduje
2019-11-11 20:11
klaudijus sulavarvis

genantis laimę

kelionė ieškant laimės
su tomis pačiomis nelaimėmis
ir nelaimėlėmis

kartais piktas širšių būrys nusineša
duonmeldžius arba paskutinę
jiems likusią duonos plutą
kartais rožės žiedlapius
aukoja vėjui

tada pro šalį lekiantis pietys
kaip koks nakties drugys
pasijutęs kentauru ožiaragiu
ar šauklys nebijantis tamsos pasekmių
prišaukia fėjas

tas pačias kurias pamylėti
norėtų gulbinai ir bjaurusis ančiukas

andersenai ir tu norėtum jas pamylėti?

tas pačias kurios kaimų pievose
kai šokdavo nuogos buvo vadinamos
laumėmis o prie jūros
jas išvydę jūrininkai išplaukdavo
be žvaigždėlapių ir be inkarų
norėdami kad bent retkarčiais
pasirodytų jos
sirenos smėlėtmis kojomis

plaukdami nosies tiesumu
namų jie niekada nebepasiekdavo

kai baigsis sula mes paleisime
sapnų pėdsekį šunį mes išvemsime upę
į šiaurę tekančią nenoriai
ji tekės kol horizonte neliks kalvos
ant kalvos

kai beatričė pritupia pavėsyje
vilna krenta žemyn
nusilenkdama prieš ašutine
užgrūdintą kūną

šimtas ašigalių mūsų šiaurėje
penkiasdešimts pietuose
penkiasdešimts nespėjo išskristi 
per tris laisvas dienas ir kiek neduota
arba vieną su puse savaitės
gagos tūpdavo ant jurtos

šimtas aštuoniasdešimt aštuoni myliu
jei vienas yra kvailesnis už antrą
ant patiesto ilgavilnio kilimo
protas yra nebesvarbus
jis patiria sąstingį

taip ir tampama matematikais
iš kurių jokios naudos
astronomais skaičiuojančiais žvaigždes
arba buhalteriais

nors mano protas nėra archaiškas
(antraip šį žodį rašyčiau su jot)
niekada nemėgau tarti buhalteris
kadangi skamba taip pat kaip
biusthalteris

daug geriau ekonomas
daug gražiau liemenukas
o dar gražiau be jo
jei neįstengi grožėtis gali tyrinėti

tada premijuotas apskritažandis poetas
panašus į homunkulą burunduką
nebetelpa į autobusą ir žiūrėdamas
pro rakto skylutę ant batų varvina
snarglį

mano sielos šunauja džiūgauja
mano sėklos vunderkindai nebesitveria
savyje
trykšdami ant šlaunų ir ant pilvo
jie šaukia

nesusivaldęs poetas braukiasi
vidine rankovės puse
jis pajunta įkvėpimą
jis mokosi
ir pamokas dedasi į galvą
lyg laukų geltonumu
tamsų lapkričio vakarą
sėlinantis pėdsekys

jis norėtų būti gėte
mefistoteliu ar bent faustu

tačiau renka dešninius kirčius
į kairįjį žandą
ir maldaudamas kad būtų pasigailėta
mintyse  kartoja

skylutė viena
šimtas aštuoniasdešimt aštuonios
upės į šiaurę tekėdamos nenoriai
pasiekė žiotis
garavo vėso kol kraują gyslose
stigdančiame šaltyje apsitraukė ledu
2019-11-10 01:04
Daineko___

***

Kas yra daug pasiekęs žmogus. Gal jis surinko pririnko braškių ir padovanojo babai. Jam telieka laikyt galvelę prie pagalvės ir laukt pieno. Nepaimk, dar sukrioks

#labanakčiai
2019-11-09 17:26
matematinis darinys

labas, Dienorašti,

kaip norėčiau prisiminti ką reiškia žodis "LAPKRITIS"... bet gal tai suteikia kažkokios vilties... pasakyki visą tiesą, apie tai, jeigu aš apsigaunu... turi gi lapkritis kažkokios vilties... man lapkričio mėnuo pilnas 2004 metų nuotaikos... šiuo metu buvau pirmakursė, mokiausi dailę(dizainą)... ir pykau ant velnių, kačių, ir raganų... dar mačiau Baltaragio malūną, ir Juodvarnių kiek... ten kažkur kieme, toli, stovėjo mašina su beždžionėle... su ja ir susidraugavau... vienatvė ir lapkritis... ir dar nebaigtos, dėl ligoninės, studijos... kiek skausmo neša kažtonai ir klevo lapai... lekiam, Drauge, į Afriką...
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą