rožytė, gal todėl kad rožinė?
lankstomas, gal todėl kad prie lango?
tarpsmas, tik todėl kad be tarpiukų...

vargšas naminukas
vargšė naminukė
noriu gero vaikui
dėl to širdis padūko

noriu aš suknutės
noriu ir namiukų
vargšas naminukas
dvi vargšės naminukės

raudoni batai
ir plačios kelnės
aš be tėvų
ar todėl man negalima

jos pačios
taip rengiasi
bet jos mano
raudonų akių
vengia

noriu turėti
ir aš bent kiek džiaugsmo
iš skausmo
po dailės mokyklos
einu pasivaikščioti

mintyse man eilės
suguls ateityje dailiai
o meilė ne seilė
bet mes gyventi per geros

draugiškumo ranka
ant peties uždėta
o namuos arbata
palikta negerta

palikau kad sugrįžčiau
nenoriu tik
tavęs palikti
kas gi gali nutikti

ėjau, o vėjas ir lietus,
buvo gailestingas Dangus...
aš nurimsiu ir būsiu,
Dievų avelė, debesų žmogus...

į baltą pusnį lietūs susiropščia, praeiviai susitraukę nekelia akių, juodi takai ir šviesoforai tyli, į parduotuvę eismo reguliuotojas nuėjo, jis sako mandarinų aš paimsiu, kad tik išsilaikytų iki kūčių

naktinio drugio sparnas plaka sienos kreidą, prigęsta lempos ir geltoni lagaminai iš stoties mažėja virsdami ikonom, po langu stabteli katė ir gaudo snaigę

aš kaip pelė prie katino dabar jis miega, jo kailis pusnyje švelnus, kai susilieja sienoje šešėliai nebegali atskirt kur katinas, o kur žmogus, nagai tik dėmės nevalytos, nuo pirštų atsirėmusių į vakarą

kažkas jau mėtosi kalėdų burtais, batu per petį į duris, apkursta traukinys pralėkdamas be cargo, suskaldo bėgančius medžius ir pylimus po žiupsnį, kišenėj laiško nuotrupas suspaudžiu

po vieną raidę surenku ir vakar ir rytojų, o šiandiena narvelyje kairėn ir dešinėn lūšim, per naktį čirpus kanarėlė po gobelenu kalbasi su sienos gegute apie mechaninį laikų skaičiuotoją

žibintai gatvėj užaugina stogų lianas orientacininkams, lekiantiems laikų tiksėjimu prie vėliavėlių, kurias kažkas besningant užsikėlė, išjunkime naujienas, jau kažin kur griaudžia

mes nuo pat ryto apsivilkę dieną, prabėgam pro šunų drėgnas akis, palydimi tai pavadžio pliauškėjimo, tai mosto apie dėmesį raidėms, ieškodami idealių legendų

o kartais tampame mažom reklamom ant parduotuvių ir po slenksčiais, kaimynai šiandien tokie kalbūs, jie sutarę užaugint atominę kepurę ir pasodinti viršum miesto

vis užmirštu kad humoras kaip duona peni, o ar miškai taip pat be humoro lėčiau prigyja, kaip pilkas rūkas pakimbu virš lango, matau besisukančius įrankius, baldus, spalvas lyg musių spiečių

nuo musių galvos tik lengvai linguoja ir teniso raketės atmuša kamuoliukus inertiškai, o sienos baltos baltos virš koridoriaus ir veidrody nė vieno įbrėžimo

mes kalbame kaip traukiniai kurie pakelėse sustoja, sustoja miškas, mėto sakinius dangun diena, tik katinas akis nusukęs miaukteli, kad niekas šiandien nepaglostė, aš jį pasikeliu prie kaklo

tai laika buvo katė

kaktusai puola

kol judi, kol alsuoji, sieki jo, bet niekada nepasieki, nes tam neturi laiko, nustoji kvėpuoti. Tad žemėje ir nėra nei vieno tobulo.  Vet argi blogai pabūti ir netobulu, kai džiaugiesi duotu laiku?

Sveiki, kolegos! Šį penktadienį (Gruodžio 13 d.) nuo 20:00 iki 22:00 val. būsiu on line (komentaruose). Bus galima man uždavinėti visokius visokiausius klausimus raštu. Klausimus galite rašyti čia komentaruose ar privačiai, kad nieks nematytų klausėjo tapatybės. Atsakinėsiu šitame dienoraščio įraše komentaruose penktadienį nuo 20:00 val. Laukiu klausimų :)

aš tau dovanoju mėlyną rožę.

Kas gali valgyti arklius?... lol

Plast plastplast

Pagaliau parašęs 5. tamyč taip:
Tikiuosi abipusiškumo. Pabodo tau rašyti  vienetus, bet jeigu nori galiu  pratęsti
Kažin, kiek yra priėmusių tokį paslaugos už paslaugą  siūlymą? Nekalbu apie Web. Taip pat ir apie Klaudijų Sulavarvį – ne.

a ju vana tu bi ded, hum?
jes, ai am.

5'5''

Mikrobangė sako MMMMMMMMMMMMMMM

rankinėj nešiotis
kad pasikeistum elementus
sau
grojančiai nebegrojančiai knygai