Patinka žiūrėt pro pusiau uždengtą langą.

Vienoje pusėj pilka užuolaida, kitoj
geltonas pienių laukas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša: ,,Atliekamas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas, kurio metu yra įjungiamos sirenos. Prašom laikytis rimties, įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją ir, nustojus kaukti sirenoms, išklausyti informaciją.“ Daugiau: www.lt72.lt ir pagd.lrv.lt.

O kas jeigu sirenos kaukt nenustos?!

Daugiau nei mėnuo be alkoholio. Aplinkiniai pradeda atrodyti per daug nervingi, besiskundžiantys menkniekiais, sergantys visomis pasaulio ligomis ir negalavimais. O man norisi judėti, darbuotis, išeiti į lauką, džiaugtis mažmožiais. Kitaip tariant noriu augti... bet nesu tikras, kad galiu tai padaryti būdamas esamoje aplinkoje...

nors Litmenio neskaitau net negalėč
nusakyt del ka kad nevert nemoku
planuot laika ar kad šis leidiniox
atstumiantis nzn bet kartais permetu žvilgsniu

pakliuv Renatas Šerelytes straipsniox
tax kaip tai autarytei būding su žiūra
iš padebesių kai ta personike save
statybiniu kranu užkel un debesia
ir tadu jau žarstas ir ketojs viseip kaip

neperskaičiau ašen josias o ir
skaityms tetruk kokias pinkias
milisec bet to pakak nuostabiam
mana pastabumui ir takiai pačiai
atminčiai užfixuot autarikes pozų
irgi porų autarių su jų knygam
až jos suvisen neminėč bet gi
jau per daug koincidencijos visoj
šitoj pliurzoj yra
knygikem kurias jin apraš kaip tiktais
buva nudeliotas venos virtualios
biblės lentynas
na ir aš pamaniau - susimildama
ponia ar tu legaliai tu lentynu naudojes?!
negan nemokamai
bet ir visai neteisetai juk

visx daugiau pre anos rašeivės
neskabinėsiu ne itin patink jin man
ir neperskaitįs iki gal noriu pabrėžt
kad net ne del sutapyma jos rašliavoj
bet iš nuosava nora suspažint
su naujais ar tik man naujais letuvių
rašytojais tą virtualią lentyną koger
perskaitysiu visą

nepaisunt pačios nuostabiausios
nano atminties privalumų tųdviej
autarių ašen nepamenu
begales knygiočių beskaitunt
išsivyst atmetstinums ir atmetims
pavardėm

viens jų raš steampunk kito stiliaus
neapsakyč gal to jaunuolia proza y
Leonardiškai Gutauskiška truputukų
negaliu to tvirtint nes daugsyk sakiau
lietuvių neskaitau o jei skaitau tai
tokiais pažintiniais pundais

imi kelias knygiotis ir kamuojes
šįsyk ypatingai neskamavau ruski
orkų keixmai vargino bet skaityt
nemečiau nei Lryto žurnalisto
parašyto steam punko apie Rusyno
orkus kartais knygoje vadinamus
tiesiog pyderais nei jaunesnio
autariaus balažin kaip suraizgytos
knygos kurios sandaros gal pernelyg
skubėdams nesupratau
atrode jai žiauriai trūxt naseklūma
ir ka ji sudurstyt iš atskirų lopų
tie lapinisi neleidž just ventisumo
bet skyrių ar apsakymų pabaigas
nesyk nustebina tikrai geru atrišimu
tas autariys lyg ir apdavanots už debiutų

abi knygiūkštės paskaitamas
anxčiau gal būč paselgįs taip
sakunt puritoniškai ir būč
skaitymų ažmetįs ar tesiog nusviedįs
talimiausian kampan
nepakinčiu orkiškų keixmų ir esu
pažangiai kanservatyvus
būtent tas pažangums ir nelaid
ackratyt skaitiniais
da nepakenčiu rašyma be nasekluma
bet skaitiniai del ja trūkuma neatrode
be ryšia
taigi įveikiau jaunesnia autariaus
įtariu ka augusia \\\'meniškoj\\\' aplinkoj
ir vyresnia žurnalista knygas
minčių būta įvairių
viena jų - jei ateity bus rašama
tai net nebeaišku kur pakryps
lietuviška literatūra
senieji bezdaliai seniai išsivadėję
o štai naujieji rašeivos yra neblogi
bet ne nuostabūs
svarbiausia kad rašymo įgūdį juose
įmanama aptikt
ar kada buvau skaitęs stem punk?
nzn gal bet nebent apsakymų ne
ramanų be ta tam steam punki
tiesą sakant ne tiek daug fantazijos
arba ji takia ka nesiskir na tikroves
tu tikrai matai karį kovojantį už
Ukrainos ir ne tik jos laisvę matai
ištaškytus orkus ir sugriautus caro
rūmus Gelenžike

Iki negalėjimo mieli dalykai.

Pamenu savo giminaitį vis. Būdavo, kad vežu tą bamblį ant dviračio "bagažiuko", o tas bestija vis kyšt moliną guminį batą į stipinus. "Džerkšt džerkšt džerkšt" - braukiasi purvas nuo bato šono ir tyška man ant kelnių...
- "Viliau, baik!" - rikteliu, o tas puskvaišis kikendamas tik pasiūbuoja į šonus dviratį, vos nenuversdamas manęs. Visgi aš vyresnis 4 metais, o tas luinys į šiltą kombenzoną įsisukęs - tik mažyčiai tarpeliai vietoje akių ir žandai raudoni...
Ir vėl "džyr džyr džyr" - braukiasi guminis batas per stipinus...

"KEBERIOKŠT... pizdrykšt" - į ravą kūliais... Pasirodo įkišo bestija koją per giliai. Žiūriu, stipinai išlūžę (babūnės dviračio), koja pusbrolio persisukusi... Matomai, kad lūžusi. 

O tas kaukia, klykia ant viso kaimo... Liulis iš nosies į burną teką ir per nosiaryklę vėl atgal į nosį... iš nosies į burną ir t.t... (vyksta didysis snarglių apytakos ratas). Aš persigandęs lekiu rogučių paiimti - vešiu pusbrolį namo pas suaugusius.

Įritinu klecką į rogutes, o tas dar mušasi, nepasiduoda... Mažas bet sunkus, kaip geras paršelis. Vežu visas persigandęs, o tas sriūbčioja už kojos susiėmęs - skauda. Tempiu tas rogutes ir jaučiu, kad vis sunkiau ir sunkiau tempti darosi... Atsisuku, o tas rupkė su sveikos kojos kulniuku ravą sniege aria, kad man sunkiau būtų jį vežti.

Išverčiau iš rogučių ir tiktai "pokšt" jam per subinę su delnu. "Pokšt" "pokšt" - aš jam nuoširdžiai duodu, o tas tik juokiasi balsu apsisnargliavęs - per storą pūkinį kombenzoną nieko nesijaučia. Pavargau mušti, sustojau. Atsistojo ir pusbrolis...
Nuėjo savo kojomis namo. Nieko ten jam ir neatsitiko. Tik dviratį babūnei sulaužė.

Va, ir gyvenime aš sutinku tokių terliūzų, kurie kiša purvinus kaliošus į dviračio stipinus vardan linksmumo, vardan dėmesio. Ir norisi atvanoti šikynę su sagtimi gerai diržą nusijuosus, kad dar ilgai gediminaičių stulpai raudonai ant odos šviestų.  

jei ką
ir įmanoma
skaudžiai
prarasti


tai kilnojamąjį
neturtą

Pertrauka.

išbarsčiau save
nesveiką
susirenku
klijuoju
frankenšteiną

pasodintą
elektros kėdėje
ar įjungsi
pavogtą širdį

čirpia
čirpia
žadintuvu
žiogeliu
prisegta
prisiekta
širdis