pilko dangaus prisiminimas dildosi

nuo pat horizonto
iki pat horizonto
saulė tai teka...
tai guli ant kranto...

I most fear
crickets playing dead
twirling down
a yellow maple tree

this morning shuts down
for an autumn wake

einu spalvota
nuo lapų gatve
siaubingai
noriu sutikti tave

tik tu mano viltis
bet tai mano
širdies paslaptis
parke naktis

tyloje mintis dėlioju
koks bus mano rytojus
į darganas ranka numoju
o visgi akys ašaroja...

daugiausia šlamančiųjų esate išleidę knygai?

.

ar ta raudonai languota tyla amžina? ar ji baigs, ta poniutė, kvailioti?

Trečiadienį blizgėsiu dantimis
Ir kepsnį jais dailiai karpysiu.
Net ir senutė gali tapti „mis“, -
Tą ant kaktos užsirašykit.

bažnyčios pasaulyje telpa viskas ir angeliukai ir velniukai ant peties...

Neseni skaitiniai.
(Kaip aš paklusau karantino metu
iškeltam šūkiui - make reading great again!


Moteris per senus daiktus
senio antikvaro parduotuvėje
pajuto vieno daikto, kurį
jai buvo stengiamasi įpiršti
tikrąją praeitį.
Pajuto ir savo reginiu
papildė šeimininko papasakotą
istoriją.
Tai dar ne visas siužetas.
Tas daiktas buvo žudimo įrankis.
Už tai antikvaro lankytoja
nužudė senuką, lyg ir nubausdama
jį už pasakojimą, o už tai, kad
tapo egzekutore ir pati
buvo uždaryta į labai savotišką
beprotnamį.
Visi pacientai ten išskirtiniai
pasakoriai. Neblogesni už Bokačio,
tik gal ne tokie arba tik  savaip
smagūs.
Džiaugiausi perskaitęs ir kad
nan pačiam jau nebereikės to imtis,
parašytas Naujųjų Laikų Dekameronas.
Jau parašytas!
Na, o aš pats Naujajame Pasaulyje
būtent taip ir jaučiuosi - Karantinas,
liejasi pasakojimai, sakmės ir pasakos,
o aš klausausi jų gyvendamas Beprotnamyje.

...

Jei mėgsti antikvariatą, tai per standartines duris – niekaip. Vis reikia pavartyti, kad kokio drožinio "nenukaltum"...

Oi, šita tema be abejo yra platesnė.

Mama pasakojo, kad tėvas pirmą kartą mane prilupo kai man buvo apie dvejus metukus.
Aš prisimenu, kai mama paliko mane trejų metukų į darželį važiuoti su tėvu, o tėvas man nepadėjo apsirengti. Ir dar grasino "paraginti".
Su tėvu grįžęs namo iš darželio apsisiusiodavau. Tėvas visada mane prilupdavo. Man apsišlapinti padėdavo ir dar kažkokia nematoma jėga.

2009 m. birželio mėnesį norėjau eiti į miestą patyrinėti vietoves, bet tėvas pasiliko atostogų. Jis vertė mane jį jam atsiskaitinėti ką nuveikiau per dieną. Aš pasakiau, kad yra knygų sąrašas.
Tėvas pradėjo tikrinti kiek puslapių perskaitau per dieną. Iš interneto ištraukė, kad 15m. paauglys privalo perskaityti ne mažiau kaip 100 puslapių per dieną. Jūs man parodykit arba dabar kas nors tiek skaito?!
Tėvas kviesdavo mamą. Prasidėjo linčo teismai, kad nespėju perskaityti 100 puslapių.
2009-08 mėn. nuvežė į prie jūros į Girulius 4 dienoms. Pirmą dieną pasakė: "mes einam prie jūros, o tu skaityk" Grįžęs tėvas parodė ir savo paranoją: pasakė, gal matei savo ateitį? Perskaičiau per 1 val. laiko apie 35 puslapius. Tėvas ėmė mane daužyti per galvą. Daužė taip stipriai, kad aptemo akyse.

2016-06/07 mėn. Tėvas penktadienį man jau migdantis liepė sutaisyti sifoną po virtuvės kriaukle. Tėvas tyčia laukė. Šeštadienį nieko nesakė. Sekmadienį atėjo į mano kambarį, daužė ir kartą stipriai trenkė į šonkaulius. Aš kitą savaitę nuėjau į polikliniką, o budinti gydytoja tarė - nesimaišyk po ranka. Gerai būtų jeigu tėvas aplenktų mano kambarį tada. Šonkaulius skaudėjo apie mėnesį laiko. O galbūt reikėjo kviesti policiją. Būtų nustatę šonkaulio sumušimo faktą. Bijojau būti išmestas iš namų. Aš neturėjau jokio turto nei darbo, studijuoju.

2017-10 mėn. tėvas apkaltino, kad sugadinau seną galvos plaukų skutimo mašinėlę, su kuria nusikirpau 2017-04 mėn. Nepaisant to, kad rugpjūtį tėvą mama kirpo su ta pačia mašinėle, tėvas kaltino kad nulaužiau du kabliukus. Pasakė važiuoti į Gariūnus sekmadienį.
Aš pakeltas nespėjau į vėlesnį autobusą. Grįžau namo, o tėvas eina ir sako: "autobusas šikančių nelaukia?
Priėjo, daužyti pradėjo labai stipriai. Daužė per galvą, kad vos išbėgau į laiptinę.

Ju Dzi (Konfucijaus mokinys) kalbėjo: Retai būna, kad žmonės, kurie gerbia tėvus ir vyresniuosius brolius, maištautų prieš vyresnybę.
Tačiau dar nėra buvę tokio, kuris, nenorėdamas maištauti prieš vyresnybę, kurstytų sumaištį ir netvarką.
Kilnus žmogus pirmiausia rūpinasi, kad gyvenimas įgautų tvirtą pagrindą. Kai pagrindas tvirtas, atsiveria Teisingas kelias.
Pagarba tėvams, vyresniųjų brolių gerbimas – tai dorovės šaknys.
(Mokinys) Dzi Hsia kalbėjo: Kas vertina ne paviršutiniškumą, o žmogaus būdą, dorą ir išmintį, kas rūpinasi savo tėvais, yra ištikimas valdovui, kas nuoširdžiai bendrauja su draugais – tokį vadinčiau mokytu, nors kiti su tuo nesutiktų.
Ceng Dzi kalbėjo: jei žmonės, mirus jų tėvams, elgiasi padoriai, laikosi ritualo ir eina protėvių keliu, tautos dorovė sustiprėja.
Konfucijus kalbėjo: Kol tėvas gyvas, neprieštarauk jo valiai.
Po tėvo mirties vadovaukis jo darbais.
Jei ilgesnį laiką nenukrypsi nuo tėvo kelio, vadinasi, elgiesi garbingai ir padoriai.
Meng I Dzi paklausė Mokytojo. Kaip reikia elgtis su tėvais.
Konfucijus atsakė: Negalima pažeisti pagarbos ir paklusnumo taisyklių.
Kai Fan Či vežė Mokytoją, šis tarė jam: Meng Sun (Meng I Dzi0 paklausė manęs, kaip reikėtų elgtis su tėvais? Aš atsakiau: Negalima pažeisti pagarbos ir paklusnumo taisyklių.
Fan Či paklausė: kaip tai suprasti?
Mokytojas atsakė: Kol tėvai gyvi, reikia jiems deramai tarnauti. Kai numiršta, reikia juos palaidoti su visomis apeigom ir atnašauti atitinkamas aukas.
Meng U Po paklausė, kokios yra pareigos tėvams. Konfucijus atsakė: Reikia elgtis taip, kad tėvai turėtų rūpesčių dėl savo vaikų tik jiems susirgus.
(Mokinys) Dzi Ju paklausė, kaip elgtis su tėvais. Konfucijus atsakė: Šiandien pareigos tėvams suprantamos kaip rūpinimasis jų išlaikymu.
Tačiau žmonės šeria ir savo šunis, ir arklius.
Jei tėvams nejaučiam pagarbos – tad kuo skiriasi rūpinimasis tėvų išlaikymu nuo šunų ir arklių priežiūros?
(Mokinys) Dzi Hsia paklausė, kaip elgtis su savo tėvais. Konfucijus atsakė: Tinkamai elgtis, visada būti mandagiam, rodyti prielankų veidą, – tai būna sunkiausia.
Tačiau kai vaikai, išlaisvinę tėvus nuo darbų ir rūpesčių, padeda jiems vyno ir valgių, ar čia jau pagarbumas?
Konfucijus kalbėjo: Tarnaudamas tėvams, gali jiems atsargiai ir santūriai papriekaištauti. Tačiau jeigu matai, kad jie nenori tavęs klausyti, išlik jiems pagarbus ir nepriešgyniauk.
Rūpinkis jais ir nemurmėk.
Konfucijus kalbėjo: Kol tėvai gyvi, nesileisk į tolimas keliones. O jeigu juos vis dėl to tektų palikti, apsigyvenk nuolatinėj vietoj.
Konfucijus kalbėjo: Kas ilgiau nenukrypsta nuo tėvo kelio, to elgesį galima vadinti garbingu ir padoriu.
Konfucijus kalbėjo: Negalima pamiršti tėvų amžiaus; čia bus vietos ir džiaugsmui, ir rūpesčiams.

[Konfucijus. Apmąstymai ir pašnekesiai]

Pilki debesys kaip mano liūdesys,
atrodo, kad saulė medžiams
išdalino save.
Žiūriu į beržo auksines kasas -
meditacija akims ir sielai.
Mintys, jausmai sušyla
ir liūdesys gelsvais lašais spindėdamas
krenta ant medžių, žoles...
Net savo vienatvę -
aprengiau
geltona suknele
ir visai ji
man graži...

Mašinos, priešais vykstančios, numeryje raidės GOD.
Įskridusi kregždutė į balkoną, pranašaujanti nelaimę.
Sapnuose įvykiai kaip kalbantys ženklai.

Tik atsisukus atgal atsekama įvykių eiga, jų priežastys ir pasekmės, kurias paaiškina vienu ar kitu metu pasirodę ženklai. Tik į juos mažai kreipta dėmesio.
Kai supranti, klausti, kodėl taip įvyko, rečiau reikia.

.

Planuok į ateitį. Dar geriau - savo pensiją, kada tau 25- 30 metų. Planai žlunga net ir savaitės, tuo labiau - mėnesio/vienerių metų...

Įsimylėk: siek tos, kuri tikrai ne tau ir ne tavo.

Pirk vikingų/eurojackpot loto: kam pirkti bilietus ir turėti viltis, jeigu piniginius prizus nulemia masonai... :) :) :)

Studijuok iš karto po mokyklos baigimo: būtų geriau, kad tai, kas madinga, ir yra labai daug konkurentų.

Skųskis depresija (dar geriau - sunkia): atsiras tų, kurie iš tavo nelaimės pelnysis didelius pinigus.

Melskis ir ieškok Dievo kažkur danguje: tai būdas turiningai praleisti gyvenimą. Dėl viso pikto: bažnyčiai pritariu, nes ten gali susirasti žmoną.

Eilinis kainų crash'as ir parduok visus savo Bitkoinus už pusė kainos. Galbūt, lygiai taip pat pasielgsi ir su savo butu, namu ar sklypu prie ežero ar upės kranto.

Tiesa -  tai laiko dukra.
Leonardo da Vinci.

Dabar mekenančio oželio era.

kol suvalgau vieną obuolį
išdygsta nauja  obelis