"Проклятье с себя  снимаю,
хозяину возвращаю.
Яблоком к нему катись,
ужасом обернись.
Быть тому!"

ku-kū ir aš jau čia
tik noriu būt
maža paukštele
gyvenu dainele

ku-kū išlysiu
iš už kampo
mane sapnai
ir dainos lanko

žiūrėki kas tavo draugai
širdutė man naivią tiesą sako
širdutė myli realią tiesą
nežino nejaučia tavo blato

noriu žinoti kaip yra pasaulyje
pasaulyje jeigu egzaminas
visi eina ir laiko be apgaulių
nėra to kad aš žvaigždė o tu saulė

tyloje verkiu nes nežinau
rožinis blatas taikomas tik tau
noriu būti sąžininga iki pat galo
bet visus egzaminus laikiau ir pavargau

Skrajūnės mintys vėl glaudžiasi
prie senos, medumi kvepiančios liepos
gimtinėje...

Žemaitijos gatvės gyventojas, neapsikentęs skambaus rytinio varnų choro, sykį pokštelėjo iš pneumatinio ilgavamzdžio... Vėl galės valandą kitą ramiai nusnūsti tropinei nakčiai slenkant į pabaigą. Sveiki sulaukę liepos! Užsukau šįryt į „Garbaną“ apsikirpt, žiūriu, likę tų pačių veidų, kaip ir prieš gerus dvidešimt metų. Pagražino už 8 eurasikus, pasidžiaugiau provincijos piguva ir pastovumu. Į klausimą, kurion pusėn šukuoju plaukus – atsakiau, kad  kaip nori, taip tegu gyvena, pakaušio ir kaktos problemos, nesikišu. Palijo, nudžiuvo, vis pasirodo saulė intervalais. Kaitra ir uodai. Kava ir ledai. Šaltas nealkoholinis alus drauge su tortilijomis. Galop keptos bulvės su kefyru. Ryt pračekint mėlianynus, raudonikių ir valgomųjų voveraičių augvietes, pravėdint galvą nuo elektros tiekimo sutarčių gausos, pašnekesių su ukrainiečiais, kirgizais, amerikonais, visokių variacijų, improvizacijų, kompetencijų. O kartais tiesiog linkiu nepatingėt ir perskaityt pranešimą, rastą pašto dėžutėje, nes ten aiškiai užrašyta, kad siunta ar laiškas pašte bus tik kitą dieną ir greičiausiai tik po pietų. Norisi tiesiog išsidrėpt paplūdimy ar ant trumpai pjautos žolės ir pačirškinti šonus. Po to į vėsų vandenį. O vakare kokio šalto mix‘o... Taigi vasara.

Grįžtant iš miesto, pasijutau pakylėtas ir, kaip koks rašeiva pasakytų, kupinas gyvenimo džiaugsmo. O tada, nelyginant šiltas vidurvasario dvelksmas, aplankė mintis: kai jau būsiu senas ir ne ką tegalėsiu, niekas man neuždraus paganyti akis į tas visas gražias moteris.

Pasaulyje dėsningų dalykų ir įvykių esama daugiau negu visiškai netikėtų.