Rašyk
Eilės (72392)
Fantastika (2182)
Esė (1694)
Proza (10246)
Vaikams (2474)
Slam (49)
English (1094)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter




Dienoraštis » Naujausi

2020-02-20 17:00
Akademix

2020 02 20

Du nulis du nulis nulis du du nulis
2020-02-20 11:40
laikasviską nutrinti

man šalta

nepaleidžia šiltas guolis
dar materijos vangios
keistos varnos apipuolė
kai aš vyturių ilgiuos

tokia matyt mano karma
negana ir negana
pučiu vieną kitą šnervę
ir papūskit man drama

vystos plunksnas išrūšiuoja
nugramzdinta į duknas
rytas paskalas nešioja
kas jį prapuldys įkas

spinduliu pirmu į skruostą
nusičiaudėk jau tiek to
ne žuvis kad mane skrostų
rimtai imtų farširuot

ne prie kryžiaus kristum kaltas
ir ne velnias be ragų
tarpe jūsų man taip šalta
persiverčiau smeigtuku
2020-02-19 20:54
Muta

*******

Šiąnakt krito lašai ant skardinės palangės
Šoko vėjas ant liepos šakų
Tiktai miegas išdavęs išėjo
Pasitikti rausvųjų aušrų

Ir nebuvo sapnų nakčiai dylant
Jie paklydo kažkur pakeliui
Neradau aš tavęs nors atrodė
Susitiksim vasario lietuj

Nesvarbu kad tada dar tikėjom
Sapno menėje šoksim kartu
Švilpaus vėjas pamišęs Šopeną
Tik už lango prašvis nelaiku
2020-02-19 17:28
Houldenas

***

Ekscentriškoji žurnalistė, TV ir radijo laidų vedėja Rimantė Kulvinskytė viename interviu yra pasakiusi (tikriausiai perkeltine reikšme): „Numirti iš kuklumo būtų kvaila!“ Bet juk toks mąstymas, tokia pasaulėžiūra visiškai skiriasi nuo Mergelės Marijos, kuri buvo itin kukli, rami, neiššaukianti, gyveno tyliai, kukliai, net pasaulio Išganytoją pagimdė tvarte. Vadinasi, Rimantė Kulvinskytė – Mergelės Marijos priešingybė (dėl ekscentriškumo).
2020-02-19 11:27
mėlyna rožė

***

ne vienerių metų darbas šita poezija...
negalėjau mokytis kažko...
trečias brolis poetas likau, kaip l.l.pasakose.
2020-02-19 11:25
poetas nr 2

dvidešimt du

noriu turėti
šalia geras akis
net nesvajoju
turėti lūpdažį

tyloje tapau
akvarelę
oi kaip gyvena
tos lelytės

aš neaugu
aš nebręstu
liksiu pati
mažiuku leliuku

noriu suknelės
noriu dažų
iki pat šiol
viena ir verkiu
2020-02-19 11:19
naminukas

***

kaip noriu šiltos arbatos...
turiu...
kaip po 100 metų norėsiu šiltos arbatos.
2020-02-19 10:44
gimuliukas

***

pliambački
2020-02-19 10:41
4schwarcSAKURAinHeartllyness

***

minčių juodumoje skęstu, negaliu išbristi iš blogio :"(
2020-02-19 10:06
poetas nr 3

***

palaikiau
2020-02-19 10:03
poetas nr 0

sms 2004 m.

labas rytas...
kaip jūra? kaip naktis čia?
tyliu vis. nerandu nurimimo...
daug mokausi,
daug mokslam dirbu...
ir taip sunku
ant dūšios
nebeišsiveržiu...
i am mad...
excused.
2020-02-19 08:35
rožinė radija

mergaičių chorelio daina, autoriaus neprisimenu, nes seniai buvo:

Tėvyne dainų ir artojų
kodėl tu mus šitaip baudi
į kokį džiaugsmingą rytojų
per skausmą ir kraują vedi

iš kur šitas pyktis ir kerštas
tas melas vardan Lietuvos
kieno tas alsavimas karštas
virš vaikiškos mano galvos

PR. Tėvyne tu mano Tėvyne
su kuo ir prieš ką tu eini
kodėl tu draskai man krūtinę
ir ko tu taip ieškai many
2020-02-18 19:59
Violita

***

Hileris Belokas (1870-1953) anglų rašytojas, istorikas ir politinis veikėjas
Kinų nelyginių skaičių litanija.
Novenai

7. Devyni draudimai vaikščiojančiam mieste: nebumbėti panosėje, neatsitrenkinėti į praeivius, nemojuoti lazda, nepereidinėti gatvės susimąsčius, nevengti pasisveikinimų, nesiginčyti su valdžios atstovais, nepirkti nereikalingų prekių, nenusisukti nuo godžių skurdžių žvilgsnių, kreipti dėmesį į ant asfalto gulinčias smulkias monetas
2020-02-18 19:08
matematinis darinys

labas, Dienorašti,

uždarinėju tavo juodas skyles... nes noriu dar gyventi... aišku problemos ne mano - bet tėvų nepasirinksi... tyloje verkiu... jau antrąkart šiandien... paklaikau nuo įtampos, ir išsekau... ak mielas Dienoraštėli, kaip gi mudu gyvensime, jei vis prasilenkiam su realybe... šiandien tiek gėriau arbatos, tiesiog pliampiau ją puodais... tiesiog rimau ir vėl bliukšdama kėliausi... ta tyla ar ta muzika? vis nerimstu, vis verkiu... ir nieko negaliu pakeisti... kaip žiauru viskas... tiek kenčiu dėl vargšo eilėraščiuko, o jie vis pjauna... drėskia mano smegenis, užtat ir verkiu... mano pačios eilės drėskia mano širdį ir smegenis iki pat verkimo... noriu pakilti... noriu vėl būti laisva... ar tai naivus noras? įvykdžiau. sutvarkiau, o dabar tavo eilė.

***

žydros varnos
ir visada tik pakalnė
noriu riterio
Žanos balnas

gelbėjuosi
kaip tada
pas ją
gera arbata

noriu būti
varna žydra
man ir jai
per vėlu visada
2020-02-18 08:04
Teisingumo ruonis

***

Ant liežuvio galo
Visiškai niekas nesėdi,
Todėl atseit išmintingai
Vaikau žvirblius,
Laukiu briedžio.
2020-02-17 17:57
Žanas Valžanas

Kozetė liūdi

sėdi Kozetė ant ežero kranto
nuvargusias rankas susidėjusi ant kelių
Kozetė liūdi
2020-02-17 17:16
draugekita

rašykit kaip

kaip norit taip rašykit, bet turi būti gražu
2020-02-17 11:31
Šerkšnas lange

Šiukšlės laiškas

2015 m. Gruodis 29 d., Antradienis

Brangus Žmogau,

manau turėtum ir pats prisiminti kai dar visai visai nesenai mano žibanti sidabro suknia ir skardus vaikiškas juokas kaipmat patraukdavo visų dėmesį. Buvau tokia jauna, tyra mergaitė, su rožiniais kaspyniukais plaukuose. Kvepėjau vanilės ir kokoso riešuto priemaišomis, o mano ilgi garbiniuoti plaukai žaismingai spirokliuodavo ant pečių ir dvelkdavo vaisių aromatu... O ar pameni kuomet pats man sakydavai , kad šis mano nekaltas žavesys rodėsi spinduliuos neišblėstamai ir štai... Taip atsidūriau prekeivių rankose, iš kurių mane nusipirko toks didelis pilvotas ponas. Jis man buvo toks švelnus ir globojantis, gėrėjosi mano skaistumu ir neprityrimu bei žadėjo iškelti didelę Kalėdinę puotą mano garbei. Pasakojo kokia aš būsiu stulbinanti šventės karalienė. Deja atėjus šiai Didžiajai puotai, ją įsiminiau kaip savo baisiausią košmarą gyvenime, kurį vien prisiminus šiurpsta iš baimės oda ir pradeda šėlti širdis. Taigi šventės metu buvau apnuoginta iki pat savo laibų kojų pirščiukų, o mano sidabro suknia virto it sudraskyta žvėrių... Štai kaip gyvenimas moko ir štai taip po šios pamokos supratau , jog ne visi pilvoti dėdės yra tokie linksmi ir minkštaširdžiai kokiais dedasi. Pirmą kartą savo jauname gyvenime išmokau terminus – „nepasitikėjimas“, „išdavystė“ ir „klasta“. Pirmą kartą savo jauname gyvenime pajutau didįjį širdies ir krūtinės sopulį...
Dar visai visai nesenai mano žibanti sidabro suknia ir skardus vaikiškas juokas kaipmat patraukdavo visų dėmesį. Buvau tokia jauna ir tyra mergaitė... Dabar aš sušalusi ir purvina šiukšlė šiukšlė ŠIUKŠLĖ baloje.
Su dideliu apgailestavimu

Saldainio Popieriukas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą