Aš dabar esu labai pikta ant tų visų klonų – kloniukų – pliuūkių. Mala niekus patys, nėra ką net skaityti, gausite dabar ir jūs pagal nuopelnus, vaidina, mat, „genijus“, apsigrabinėkite, gėda būtų jūsų ir klausyti žmogui. Dirbtina viskas, nei turinio, nei jausmo, o jūs dar ateinate apkakoti kitų, slėpkitės tik po lapais, prisirankiojate iš žodyno įmantrių žodelių ir nei velns, nei gegutė ten pas jus gaunasi, o atėję vepezojate – lškšta, patys jūs lėkštakiaukiai.
Ir nenervinkite manęs, ateinat, duodat tą savo vienetą ir dingstat iš horizonto, man jūsų kvailumas tiesiog vemti verčia. „Ąsai“, mat, didieji.

Šikti ant pūdymo kartu neičiau!

Esu palankus tiems, kurių visai nepažįstu.

Leidžiu laisvai tekėti.
Jei neturiu ką pasakyti tyliu.
Kartais tyla pasako daugiau už tuščią barškėjimą.

vintažinė atomazga

“I have never voted in my life... I have always known and understood that the idiots are in a majority so it\'s certain they will win.”
― Louis-Ferdinand Céline

“To hell with reality! I want to die in music, not in reason or in prose. People don\'t deserve the restraint we show by not going into delirium in front of them. To hell with them!”
― Louis-Ferdinand Celine

“The worst part is wondering how you’ll find the strength tomorrow to go on doing what you did today and have been doing for much too long, where you’ll find the strength for all that stupid running around, those projects that come to nothing, those attempts to escape from crushing necessity, which always founder and serve only to convince you one more time that destiny is implacable, that every night will find you down and out, crushed by the dread of more and more sordid and insecure tomorrows. And maybe it’s treacherous old age coming on, threatening the worst. Not much music left inside us for life to dance to. Our youth has gone to the ends of the earth to die in the silence of the truth. And where, I ask you, can a man escape to, when he hasn’t enough madness left inside him? The truth is an endless death agony. The truth is death. You have to choose: death or lies. I’ve never been able to kill myself.”
― Louis-Ferdinand Celine

“My trouble is insomnia. If I had always slept properly, I\'d never have written a line.”
― Louis-Ferdinand Céline, Death on the Installment Plan

“so many vaginas, stomachs, cocks, snouts, and flies you don\'t know what to do with them ... shovelsfull! ... but hearts? ... very rare! in the last five hundred million years too many cocks and gastric tubes to count ... but hearts? ... on your fingers! ...”
― Louis-Ferdinand Céline, North

“The beginning of genius is being scared shitless.”
― Louis-Ferdinand Céline, The Church: A Comedy in Five Acts

“When men can hate without risk, their stupidity is easily convinced, the motives supply themselves.”
― Louis-Ferdinand Céline, Journey to the End of the Night

“whenever they get a chance, never fear, people make you waste hours and months ... they use you as a wall to bounce their bullshit off of ... blah! and blah! and blahblahblah! ... you put up with it for an hour, you\'ll need two weeks to recover ... blah! blah!”
― Louis-Ferdinand Céline, North

“The rich don\'t have to kill to eat. They employ people, as they call it. The rich don\'t do evil themselves. They pay. People do all they can to please them, and everybody\'s happy.”
― Lous-Ferdinand Céline

“Most people don\'t die until the last moment; others start twenty years in advance, sometimes more. Those are the unfortunates.”
― Louis-Ferdinand Céline, Journey to the End of the Night

Dalios m-kla?

tai norisi užsidėti suknelę
su visa gėlių pieva
mano poetiška siela
reikalauja daugybę gėliu
sutalpinti į eilėraščius
man taip norisi kurti
man taip norisi studijuoti dizainą
kad ir tik paprastučius dalykus
man taip norisi erdvės ir formos
tokį matau savo gėlių pievos maištą
visada svajojau turėti gėlėtą suknelę
užsidedu eilėraštišką gėlių
pievos nuotaiką
ir išeinu pilkomis gatvėmis
į ilgą pūgos naktį

išpūstas penktadienis
toks pat penktadienis
kvailas penktadienis

jau šeštadienis

kitą savaitę
pabandysiu

John’as Dillerman’as - kuo ne idėjinis herojus?

kuo nenorite būti rašyke?

noriu suprasti
kaip neprarasti
karo kirvį
noriu užkasti

tyloje rašau
mintyse meldžiuosi
tikiu tavimi
ateisi paguosi

ieškau gyvenimo
ieškau tavęs
ir tik mintyju
kada einu gatve

Gerai, vaike, gerai,
Groki Bajane,
Tegul liejas džiaugsmas laisvai
Stovint prie meilės vulkano...

Jie begaliniai.
Tik dėl visatos dar neaišku.

A. EInšteinas

Nusiprausiu, pasipuošiu, lovą paklosiu, vaišių paruošiu...

Все как у людей