Žemuogės ant radiatoriaus gegutei užkukavus.

ak kurgi tu taip toli ėjai
ir nendrės ir švendrai šlamėjo
kokiomis mintimis tu tikėjai
o aš taip ilgai būvojau vėjuje

man tokia šventė
tas kebabas dabar
noriu į paauglystę grįžti
kada tave jaučiu matau

mano toks džiaugsmas
pavasaris ir poezija
kada sutaiso
kebabą iš drugelių

norėčiau būti tryse
o kur prasmė
kur mintys
viduje ir viduryje

ak tas kačiukas
tas drugelis
kebabas
ir auga jau vaikelis

kaip bijau to parko.
kada gi tu atvažiuosi?
nabeužmiegu...
mintyse niūniuoju...
renku eiles ir paskui dainuoju...
kas gi nutiko?
bijau... atvažiuok...
reikia pasikalbėti.
IKI

iš to pačio vežimo...
ir ratas ištrūko...
ištrūko iš uždaro rato.

lesa žibalu dvokiančias pervažas.

gyvenimas, miau :)

nuo Baltijos iki Juodosios

virš
kadagių slėnio

vienišas
beržas

takas -
arfos styga
-
atspindy virpa dangus

Ji tikrai verta grieko.

norėčiau išaugti erškėtrože
norėčiau būti kaip tu graži
kiekvienas nešame savo kryžių
kiekvienas per perėją su rože į Paryžių

tyliu galvoju kiek tai tęsis
aš negaliu to paprastai suprasti
žvaigždės gi visos irgi gęsta
ir virpa lyg žvakės nuo vėjo

norėčiau rožės raudonos iš mylimo
norėčiau eilėraščio ištylėto ir tylimo
noriu rožės per perėją bėgu
noriu kada nors sukurti filmą

žiūri žiūri
kol persiveria
skersvėju langas

pasileidžia per dangų
balkšvos užuolaidos

pats tas
sielai išsivėdint

Mieli, rašykai. Ryt išdundu į Lietuvos pajūrį pailsėt nuo jūsų visų marazmų. Užknisot! Laukiu gražių arba nelabai atsisveikinimo kalbų. Grįšiu su pajūrio vėjų perpūsta galva ir naujais projektais, bei lauktuvėmis. Ruoškitės. Iš pradžių bus reikalingas fizinis pasiruošimas ;) Myliu, bučiuoju, neilgam išvažiuoju...

ir angelai juodais šešėliais

elektros iškrūvis - absoliučiai neracionlus

Į sostą sėda
Gitanas Nausėda.

tragedija ir komedija sykiu... lyg 2 viename.

-

kad keltininkas tampa fleitininku
kai ruduo prasideda trojoje