mechanizmas


šokinėj mintys idėjas bet labiausiai kursarius žymeklis kursorius iš tėxta pabaigos un pradžių ar senokai nevedžiots šuo visų bandos vedlia išdidumų pamiršįs ir štai vėl ainąs iš girias gedodamas aleliuja, ryte priajus pre garda patumsias ar patumsiuos pašoxt vos palietus kablį ar sklindį. ainava girian trumpam perkiem ar bet kur. katins irgi šakinėj per šunį miaukdams ir miaukdams bebėgdams unlaists trabon nes kitaip negal patekt. jis tur peršakt šunį. kai šuo šakinėj tai da nieka bet kai txt žymeklis tai tada užpis* negyvai. ainava.

kunigs pasakaj ape kritusius na blagai prižiūrimų supynių, kritusius un lada ir lūžusius kaulus, bet tas ne taip svarbu.
ne tik todėl, kad dabar nėr lada.
svarbiau, kad kritę Ukrainoj krent ažu taisyngų raikalų ir jau nebesjauč rytinių barbarų broliais.
ir turbūt svarbiau, kad silpnas ir pokvailis rašeiva net ne prastas stalius dailidė o tas baldinių
bet greičiau MD plokščių surinkėjas turintis daug gerų bet ne kaip ažrašytų kolūkiniu mėšlu kvepiančių istorijų atasiunte man porų žinučių nes aš įvertinau jų siužetus. o kų dar?
a kų da?
na dar atmintį kuri matyt tur daugmaž takį mekanyzmų - dažniau ne trabos
bet sklypa esančia už viena ir dar viena sklypa kaimyns paleidž traktaria starterį,
ar da kų, gal variklį, esu prastas mekanix, mažai kų žinau bei supruntu. bet žinau tų
garsų. žemaitis iš Krėtingas apylinkių nuvein pre pėrmas kų tai nuspaudž ar pasuk
pasgirst tas supists garss devym devynis kartus galingesnis ažu gondra tratėjimų
ir paspil visi saugikliai saugantys ar sauguntys šią Kvailių Respubliką na tikrai gilių pagoniškų
idilijų suspynusių su vanilinu namie kepamuos sausainiuos ir vakar lankytos bažnės
gi tikrai meniškais vitražais. tą sakau nei makėdams pasakat nei būdams kokia nors
mena dalyka ar srities žinovas ar teolagas. nors kunigui pasakajunt buitinius
kamunalinia ūkia nutikimus ape žmones naširdžius ir darbyngus bet blagai o ir ne iki
gala atliekunčius sava darbų kaip kad aš niekadu neišsakau sava minties ar minčių iki
pabaigas nors ir mokąs ganėtinai nenutrūxtamsi beigi nuosekliai jas dėstyt, net
ir su deramu teo bei literatūrinio naratyvo bei visų biblinių pasakajima atspalvių ir
analitinių niuansų  link nukreiptu dėmesiu irgi domesiu, bažnej buvau trumpai ir taškas.
nes santykiaudams su įvairių denominacijų vadinas ne tik su katalikų dvasininkyjas,
vadynas dvasininkų, da neapsverč ležūvis sakyt dvėselininkų lyg tai kokių vėžininkų
luoma atstovais dvasine prasme ar būdu, tiesdams jiem runkų, ar persmesdams
keletu suvis bereikšmių žadžių turinčių tendėncijų virst prasmyngais tačiau
nevirstančių nes visada vyxtantis veixms neįvyxt kaip kad visada vyxtantis pracėsas
niekadu nesbaig, nes tie ar tas tarsi kaip ir kekviens mirtingasai sergantis mirtinu ligu
ar liga ir pagaliau mirsiantis ar padvėsiantis žmagėns, tas pastarius, tas ganytajs su
avinėlia ir kupran įkalta kryžiaus symbaliu žynklu ar pešinioku kaipo ailynį kartų
instykinau praaitą apslunkyma metu, netur nora laiką ar kuntrybes ir pakankamai
empatijas su manim paūturat broliškai šnektelat ar kaip kitaip peržingt tų visuotinia
susvetimėjima rybų ir jau joxai jųkiniais (čia šakinėta kursariaus) ir  parašts pamoxlas manęs neintikins kad jie jauč
tų empatijų man rašytajui nudrožusiam savi kad ir kų tu begalvotum ape dražybų ir
kakias prasmes besuteiktumei šiai meistrystei. žodžiu empatijas evangelinei dvasininkyjai trūxt teip kad nenupasakasi net ir trumpais ne daugiažodžiais bet gerai aptašytais sakiniais aptašytais teip kaip vakar giriaj mačiau aptašytų kaištį inkaltų in beržų a tikėjima laivs skęst ne tik čia nunykusių žemgalių krašti nors ir atrodyt kad na bent jau šitam zombių apakalipses ištiktam miesti o dabar atseit priskeliančiam iš mirusių teip ir nėr jakia kryčia ar jokio nuosmukio ar nuosmukia ir netgi atbulai visa yr aukštumoj, lyg tai nuo pačias Apuolas atjotų jojūnai ir laistųs na piliakalnia pūsdami medines dūdas ir nupūsdami netikėjima bei cymenta klinčių dulkes. teip nėr arba ašaj esmi prakeikts - praeitų mėnesį man prisėdus atsgert ir pasisotint tarp pamoxlinykų pastarių bei jų artimųjų kumpa viens tox sakytajs na manį atšok kai bičių sugelc. ir tai buva ne pirmų bet entųkart. jei jis teip byj manį tai tame yr kas tai klaikaus, teip velns paliek švintų vietų arba  atbulai taip dvasinix ar švintasis ar  girtuoklis ar visa jame viename, ši viena trejybe paliek velnių malūną
kai vakari samanes padauginus ryti na skaisčių saulas spindulių nubund ir mata kipšų ar kytų dėmanų virš ja miltus iš baltų dulkių debesies besijojantį. taip
manį ving, ar vingia ar veng ar vengia tie jotvingių pastariai bet išties be jotvingių o žemgalių nes čia nei jotvingiai gyvyn bet jei sakyt teisybį tai ir nei žemgaliai  ir nei žemaičiai ir nei vakečiai ir nei vokiečiai. bet kox tai paženklinims čia matyt ta marke neabejoju kox tai kleims čia įkirst ar tai žiemgalių kirviu ar tai vikingų ar tai Rašta pamoxlininkų dviašmeniu kalaviju.
nežinau kų ape starterius galvoj gandrai.
tas kunigs lunkytaj katalikosų bažnėj turbūt menkai susyjįs su mana dėstamu pasekmadeniniu pastaraciju ar pastarali ar grapama pastorale lyg uolesiškai fragmėntiškai tuopat ventisai lyg ne lyg savaip visgi bažnėj manį ilgam nesulaike net ir tie puikieji stiklažai tos stiklinės ir spalviškai turtingos paskliautės  vienaip ar kitaip įsijungiančios in bendrų paveixlų. beje ir kitox naratarius ar naratorius ar rašytojūkštis grafomans ar grapamans ar tiesiog na pagaliau man tuoj pavyx pasakyt ne jungtyni tarmi bet a la taisyngai - jox pasakatajs ar pasakotojas ar grafomanas nepajėgus manęs sulaikyt šioje ar šioj visatoje bookish būdu besblaškunčia ar bešakinėjančia na viena naratyvinia debesies un kyta. atsakyk man kas y būkiš debesis jei nors ką ar nars kų supratai šioj ar šioje post homilijoj ar homilijoje.
ne man, sau.

Noir pas tave – tai žmogus, kuris eina per sniegą, žinodamas, kad kiekvienas jo pėdsakas vis tiek bus užpustytas.

Trokštu grumtis su uraganu.

Sėdžiu su pusbroliu vakarėlyje prieš uraganą, kai mane aplanko tokia mintis:

Kas yra vakarėlis prieš uraganą?

Puikus klausimas. Jis nėra įprastas, bent jau aš taip nemanau. Bet esu buvęs keliuose. Skirtingai nuo žemės drebėjimo ar cunamio, prieš uraganą būna gana daug įspėjimų. Atlikus rutiną – sukaupus konservų, nusipirkus baterijų, vandens, uždengus langus ir pan., nėra daugiau ką veikti. Vakarėlis prieš uraganą neturi formos; vos porą dienų prieš prasidedant uraganui žmonės susirenka šokti, gerti, žaisti domino ar mylėtis. Jei esate žmogus, kurio stiklinė pusiau pilna, tuomet galite tikėtis gerų akimirkų, nes kurį laiką galite būti įstrigę viduje ir izoliuoti. Jei esate žmogus, kurio stiklinė pusiau tuščia, tuomet galite tikėtis to paties.

Tiek daug vaidmenų žaidimų (RPG) susideda iš kovos su dievu (-ais) ar abstrakčiomis sąvokomis, o aš noriu kovoti su uraganu. Nežinau, ar laimėčiau, bet tai būtų geriau nei laukti. Uraganas "Melisa" vėlavo.

Dar vienas dalykas. Uraganus vadiname trumpais, banaliais angliškais vardais. Vienas blogiausių Jamaikos salos istorijos momentų buvo uragano "Gilberto" 1988 m. užklupimas. Kai radijo laidose ir televizijos kalbose "Gilbertas" pradėtas lyginti su artėjančia audra, buvo galima pajausti pokytį. Kiekvienas vyresnis nei 40 metų žmogus buvo aktyvuotas. Tai nebuvo lietus, kuris praeis, - tai galėjo pražudyti. "Gilbertas" smogė dar prieš man gimstant, bet aš girdėjau istorijas. Jų išvengti nepavyko. Tai buvo kolektyvinė kelių jamaikiečių kartų trauma. Upės išsiliejo ir prarijo žmones, galvijus, transporto priemones. Gatves nusėjo stogai, o medžiai sulūžo ar sulinko į keistas formas, susisukę nuo smarkaus vėjo gniaužtų. Priklausomai nuo to, kur gyvenote, galėjo prireikti mėnesių, kol jūsų gyvenimas pradės panašėti į normalų.

"Gilbertas" – ne pats geriausias vardas kovai. "Dženova" kažkuo ypatingas. "Sandi"? Ne taip jau. Su "Sephiroth" jauti grėsmę pačiame žodyje? "Marija"? Mokaiausi mokykloje su "Marija". Tačiau "Sin" – maloniai taisyklinga. "Nuodėmė" yra gerai. Įsmeikite smeigtuką į Nuodėmę. Prie to dar grįšime.

Su vardu ateina ir lytis. Vis dar manau, kad keista, kaip lengvai mes audrai suteikiame įvardį. Su "Melisa" anekdotai patys save pasirašė. Ji tikrai kelias dienas stovėjo už salos ribų, ruošdamasi kovai. 150 mylių per valandą greičio masė laimi, judanti 2 mylių per valandą greičiu link tavęs. 150 išsivysto į 160, tada į 170, o tada 185 mylių per valandą. Važiuojant 185 myliomis per valandą greičiu, mes esame lenktyninių automobilių - tarkime, F1, - vėjo turbinų, keistų plėšriųjų paukščių, greičiais. Lauki, kol tai tave užklups, ir jautiesi lyg būtum įstrigęs automobilyje, o automobilis įstrigęs ant traukinio bėgių. Esi ten valandų valandas, galbūt dienas. Matai atvažiuojantį traukinį tolumoje. Dėl kažkokių priežasčių kiekviena radijo stotis tau sako, kad tai sunkiausias traukinys pasaulyje. Jie praneša, kad bus labai skaudu.

- Ar nepažįsti Melisos? – paklausė manęs pusseserė vakarėlyje prieš uraganą.

Taip.

- Argi nebuvai su ja šiurkštus?

Neatsakiau. Nebuvau nemandagus, bet manau, kad ir ne baisus; bent akimirką tyliai pabandžiau pamėginti pajuokauti su ta užuomina. Galbūt uraganas buvo karminis. Kartais esame prietaringi žmonės. Port Rojalis nuskendo jūroje, nes jo žmonės buvo nedori. Tiesą sakant, kadaise jis buvo vadinamas nepadoriausiu miestu žemėje, XVI amžiaus Sodoma. Klausytis jamaikiečių, kalbančių apie Haitį, yra tas pats, kas klausytis kolektyvinės ksenofobijos, pateisinančios daugybę nesėkmingų atsitiktinumų, susijusių su "stichinėmis" nelaimėmis ir nuolatiniu užsienio valstybių – būtent JAV ir Europos – išnaudojimu kaip bausme už nedorybes. Tas nedorumas? Gandai apie haitiečių kultūrines praktikas, užmaskuotas neištirtų ksenofobiškų šūdžių. Galima tiesiog išprotėti.

Žaidime "Final Fantasy X" yra pabaisa, vardu "Sin". Iš pradžių ji pasirodo kaip uraganas (ir skėrių spiečius), o vėliau – kaip kažkoks potvynio bangos ir monstro mišinys. Daugelis mano, kad "Sin" yra kažkokios išorinės grupės nesėkmių rezultatas. Nesiruošiu gilintis į "FFX" siužeto detales. Jis - šaunus, bet jei ir pasakyčiau atvirai, neskambėtų taip gerai. Joks RPG siužetas negimsta iš viliojančiai skambančios straipsnio santraukos. Jame per daug daiktavardžių. "FFX" yra sala "Paskutiniojoje Fantazijoje". Tai ta, kurioje jūs kažkaip (lyg ir) kovojate su uraganu. Visos vietos yra pakrantės. Pagrindinis veikėjas-vaikinas, ir labai padorus, atrodo lyg eitų į karnavalą. Dėmesys skiriamas religijai ir maldai kaip būdui žmonėms susidoroti su nelaime ir po jos atsistatyti. Waka, mažiau padorus veikėjas-vaikinas, kalba apie tai, kaip svarbu turėti blaškymosi taškų, kai nelaimė gali ištikti bet kuriuo metu. Jis kalba apie žaibišką kamuolį, bet jam labai patiktų vakarėlis prieš uraganą. Kažkuriuo metu visi sužino, kad "Nuodėmė" buvo užprogramuota beatodairiškai smogti gyvenamoms vietovėms (aš, tiesą sakant, jau baigiau kalbėti apie siužetą). Uraganai nėra karminiai, tai pykčio priepuoliai. Tai griaunantis atsakomasis smūgis, nes planeta turi siaubingą tikslą.

- Planeta miršta, Klaudai, – aiškina ekologinis teroristas ir metų tėtis Baretas. Tai skausminga, nuoširdu ir beveik pasiekta. Reikia skaityti šiek tiek atsainiau nei "New York Times" antraštę. Pabandykite: "jie žudo planetą, Klaudai, jie žudo mus". Nekenčiu žodžio "stichinė nelaimė" stichinėse nelaimėse. Tai - melas. Mūsų vandenynai karštesni nei bet kada anksčiau. Velniai griebtų ledynus, - turiu omenyje garus. "Melisa" buvo ketvirtoji Atlanto audra šiais metais, kuri greitai sustiprėjo. Per dieną vėjo greitis pakilo nuo 112 km/h iki 265 km/h. Taigi ateinančiais metais sulauksime daugiau audrų, kurios virs uraganais, ir daugiau uraganų, kurie mus užklups. Remiantis emmission-index.com duomenimis, 2021 m. Jamaikoje susidarė maždaug 0,02 % pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Kuba pagamino 0,06 %, o Haitis – dar mažiau – menkiau nei 0,01 %. Antroje vietoje buvo JAV – 12,6 %. Pirmoje vietoje buvo Kinija – 32,88 %. Tiesus šūvis per mus būtų "Melisą" visu pajėgumu nuvedęs į Jungtines Valstijas. Vietoj to, "Melisos" kelias per Karibus buvome mes, rankinis stabdys, posūkis, Kuba, Haitis ir tada, rašymo metu, išsisklaidymas Bahamuose. Tai ne karma. Čia yra Nuodėmė, bet ji - nėra mūsų.

Nesiruošiu kovoti su uraganu. Nesu protagonistas. "FFX" "Nuodėmė" drasko kaimus, tai - masiškai žudanti oro sistema. Kaimo gyventojai meldžiasi ir atsistato, bet prieš tai jie laidoja, ir tai esu aš. Laidosiu, kol būsiu palaidotas. Geriausiu atveju būsiu provokuojantis įvykis. Būsiu nuotykių šauksmas. Būsiu statistika "PowerPoint" skaidrėje, raudonas pikselis ant rodyklės, rodantis didėjantį mirčių skaičių, kad pagrįsčiau savo mintį. Kai sakai "stichinė nelaimė" stichinės nelaimės metu, arba meluoji, arba nuslėpi stuburo ir vaizduotės stoką. Tavo kvailas protas taip priprato prie godumo ir ekspansionizmo spaudimo, kad supainioji tai su gravitacija. Mirsiu, kol jūs suprasite kitaip. Žinote, kas turėjo vaizduotę? "Exxon". Jie irgi turėjo modelius.

Manau, kad norėčiau būti uraganas. Būčiau etiškas. Pažadu. Tvirtai ir tiksliai nuplėščiau privačius lėktuvus nuo dangaus. Sulaikyčiau tą įniršį, skrisdamas iš jūros į sausumą. Būčiau filantropiškas. Laukčiau, kol įveiksiu tai, ko man reikėjo, kas to siekė. Tada raudočiau gatvėje po gabalėlį griaudamas jų pastatus. Žliumbčiau ir myžčiau lietumi ant jų biurų, į namus. Nuplaučiau jų nuodėmes ir visa kita. Lažinuosi, jie galėtų kovoti su uraganu. Dabar jie rastų būdą, kaip tai padaryti. Jie žudo planetą, bet neturėtų mirti. Bent jau taip sako KŽ. Kai žmogus tampa uraganu, jis nuėjo per toli. Tai per daug tiesmukiška. Jis yra tas, kurį reikia sustabdyti.

(šer) menų
vakarėlis