Rašyk
Eilės (73084)
Fantastika (2189)
Esė (1490)
Proza (10331)
Vaikams (2495)
Slam (49)
English (1101)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter




Dienoraštis » Patikę

2020-05-28 13:36
singinintherain

Kaip gyvena nihilistas.

KAIP GYVENA PASIMOKĘS IR UŽSIGRŪDINĘS NIHILISTAS. (e. g. cosmic nihilism, tas, kurį kritikavo Nietzsche)

1. Netiki niekuo, niekaip ir niekada.
2. Amžinai susiraukęs.
3. Daro, ką nori daryti, nes niekas vis tiek neturi prasmės.
4. Susitaiko su absurdu ir toliau gyvena. Nes kokia prasmė mirti.
5. Turi šunį. Arba kokį kitą gyvūną. Šunys gyvena trumpiau nei žmonės, tad per šuns gyvenimą nihilistas spėja LABAI prie jo prisirišti, o kai šuo po savo trumpo gyvenimo miršta, nihilistas dar kartą visa savo esybe pajunta gyvenimo beprasmybę ir susitaiko su ja. Arba ne.
6. Išsilaisvina iš besąlygiško noro ką nors pasiekti. Nihilistui nesvarbu, ar jis darys kažką, ar ne. Juk nesvarbu.
7. Rūko ir geria arba nerūko ir negeria, nes koks skirtumas.
8. Skaito viską apie nihilizmą, nes daugiau nieko skaityti neverta. (Ir priklauso fb grupei ‘casual nihilism’, nes netgi mūsų nihilistui patinka geri memes. Nes gi vienodai šviečia.)
9. Kiekvieną dieną vis iš naujo sprendžia, ar susitaikyti su pasaulio niekybe ir gyventi toliau, ar vis dėlto nesusitaikyti (nes mūsų nihilistas yra maištautojas!) ir numirti gi pagaliau.
10. Iki pakvaišimo skaito Nietzsche, Kierkegaard ir Sartre. (Gal netgi mintinai cituoja ‘Baimę ir drebėjimą’)
11. Nėra kvailas ir supranta, kad „Vilniaus pokeryje” nėra nihilistinių temų. Ir supranta, kad prasmės nesusikursi. (Atsiprašau to, kuris po tokio pareiškimo nusipelnė atsiprašymo)
12. Žvelgia į bedugnę.
13. Jau seniai susitaikė su mintimi, kad nei prisigimdęs vaikų, nei prikūręs meno (prirašęs knygų, pripaišęs paveikslų, prikalęs skulptūrų), nei prisifilosofavęs naujų ‘autentiškų’ idėjų savo trapios egzistencijos niekaip nepratęs.
2020-05-27 22:23
gogo

kraujo gėrimas ir kontempliacija

aš tą seniai žinau ir jau ne kartą
apie tai buvo rašyta
kad pagonims ir bedievėms
reikalinga pseudobažnytinė aplinka
ritualai varpeliai hierarchija vyno ir
kitokio alko šlamštelio gurkšnojimas
pasičepsint
imituojant kraujo gėrimą

taip darydamos tos siurbėlės
jeigu ir yra ką girdėjě apie
krikščionišką tikėjimą tai suplaka
jį su indiškomis dievybėmis

briuceą lee laiko buda ir mano
kad jei jk būtų studijavęs kovos
menus tai būtų vienas nugalėjęs
romėnų svastiką ir įveikęs žydų
fariziejus o jeigu būtų pastudijavęs
fengšui būtų pasirinkęs geresnę vietą
ir laiką išleisti dvasiai
juk tądien atsitiko taip kad įvyko
žemės drebėjimas

vyno gurkšnotojos net bulvių su kopūstais
valgyti nedrįsta o jei irišdrįsta
tai pirsčioja kažkaip labai padoriai
ir sakraliai susimąsčiusios
kad nepadoriai garsus pirstelėjimas
neleistų suabejoti jų mąslumu

bet kas kaip kaip kuri ir kaip kuris
dauguma tik tekstuose demonstruoja
savo šventuoliškumą

tekstuose kuriuose pilna giedojimo
tik be giesmių ir be žodžių
klūpėjimo ir bemintiškos
kontempliacijos

prieini arčiau ir matai kad
giedodamos žiopčioja kaip žuvys
jeigu gieda tai aliukams į taktą

jei kontampliuoja tai pro stiklinę
kaukolę matyti visi savišviečiantys
siūleliai galvoje

jie yra neoniniai ir ant jų sukabinti
sūrio gabaliukai lapėms ir varnoms
o žiurkės ir pelės
ėda paskutinius smegenų likučius

beje  daugelis su neono siūlais galvoje
yra ne tik praktikuojančios kontempliantės
bet dar turi ir pranašavimo dovaną
jos lengvai atspėja kada lis kada nelis

(pasiskaitykite)
2020-05-29 14:40
mėlyna rožė

***

man vaidenasi debesų laukai
2020-05-26 11:06
draugekita

Kur eini

Tiek kelių kelelių ir žmogus nežinai kur eini gal į emyratus
2020-05-28 23:32
retas laimingas

vienas aš prisijungęs

o vienas toks žmogus Lietuvoj
ziemą mito obuoliais supuvusiais
nes buvo gaila tam zmogui imti sau sveika
obuolį kaskart
kai šalia visu jau buvo
apipuvusiu

ble
kaip liūdna
2020-05-30 06:58
karantinas

Nenugalimos žabtvorės

Jei rasčiau, sakyčiau \'bingo\', nerasčiau, sakyčiau \'basta\'.
Seniai nemačiau savo šešėlio ir pagalvojęs
apie tai susidrumsčiau aš, negi jį bus pražudę lanvoljerai. Kartu su manimi susidrumstė visi atspindžiai. Šitiek metų jo nepastebėdavau.
Užtat pamatęs obelį žydinčią juodai, iškart supratau - va į ją ir įsikūnijo mano šešėlis.
Esu toks sunerimęs, kad net žabtvorės apleido mane. Paskutinį kartą mačiau skersgatvyje po tujomis. Ten gulėjo kastetas ir kažkieno dantys. Taip tai taip, mano žabtvorės nenugalimos, bet man vis tiek kažko neramu.
Saulės rezginukas žiopčioja lange.
2020-05-29 17:54
poetas nr 2

***

sugyventinis? bendrabutininkas?
2020-05-29 17:50
boružėlė me too 2

***

laukite tęsinio... o kai visa tai prasitęs, - bus A be nosinės

***

Vitsi zodziai yra paitsūts.
2020-05-27 11:39
vakvakas

Mood.

Kai pareina vasara ir jau galvoji, kaip visus šersi sušiktais cepakais.
Nes daugiau niekuo negali didžiuotis.
Būdamas mankurtu.

Bet korona. No party, no cepakai. Muahahahaha.

Ta proga pasakysiu, kad myliu Baltušį.
Bet prancūziškai Baltušis skamba kiečiau nei lietuviškai.

tiurliurliur
2020-05-27 03:14
v__
v__

***

pirštinėtam pasauly elektros imitacija 

2020-05-26 18:17
Miam

***

Gaila, kad kitų gerbiamų rašytojų jau neberandu...

Apie autorę

Gimiau 1960-05-02 d. pavasariui žydint dzūkų šeimoje, atsidūrusioje buvusioje Vokietijoje, Šilutės rajone, Vilkyškių mieselyje, kurio vidurinėje mokykloje ir pradėjau literatės kelią.

Pirmieji kūrybiniai laurai teko 1978 m. pavasarį, - apsakymu „Tėvas“ laimėjau Lietuvos „Jaunųjų literatų“ konkurse 1-ąją vietą, nors poeziją kūriau nuo penktos klasės...

Vėliau studijos Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, įgyta Filologės, Lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos specialybė... Kūryba ir darbas, darbas ir kūryba, šeima, vaikai...

Spausdinausi ne tik Šilutės, Raseinių (ten dirbau Raseinių r., Žaiginio pagrindinėje mokykloje direkoriaus pavaduotoja), Jurbarko (vėliau direktoriavau Jurbarko r., Vytėnų pagrindinėje mokykloje) rajonų laikraščiuose, „Poezijos pavasarių“ almanachuose, bet ir  „Nemune“, „Literatūroje ir mene“, išeivijos - Londone leistame „Šaltinio“ žurnale.

Eilėračiai patenka ir į Lietuvos poetų almanachą apie motinas „Ant Tavo rankų supasi gerumas“ 1,2 t., Vilnius, 2005;

Vilniaus „Minties“ leidykloje išleista pirmoji mano eilėraščių rinktinė „Po balto angelo sparnu“, 2006;

2009 m. eilės patenka į Lietuvos poetų eilėraščių rinktinę „Tėvui nors tiek“;

2012 m. eilėraščiai Vilniaus Pilaitės Poezijos pavasario almanache „Be Tavęs aš paukštis besparnis“;

2013 m. eilėraščiai Vilniaus Pilaitės Poezijos pavasario almanache „Iš aukštybių žydros gilumos“;

2014 m. eilėraščiai Vilniaus Pilaitės Poezijos pavasario almanache „Donelaičio metai sukasi ratu“.

Gyvenu jau daug metų Vilniuje, dirbu, rašau poeziją, prozą. Leidimo laukia antra eilėraščių rinktinė, romanas.

Tiek...
2020-05-29 22:05
_la_

***

.
2020-05-29 21:52
piratas_be_laivo

mhm

Pašlovinkim šaldytuvo instrukcijas
Kurių protokoliškumo konstrukcijos stokoja literatūros
Ar padės ar pakenks banali balsių redukcija
Ne, rusiškas akcentas niekada nepakenks
Ir tai ką dabar rašau yra niekas kitas kaip tik eilinė prostitucija
Tokia iš meilės, nes moka per mažai, tai bent apsimesiu, jog toks mano hobis
Susimąsčiau ar tai neprieštarauja konstitucijai
Jei ir taip apsimesiu kad negirdžiu
Lavonų juk vis tiek nenubaus
2020-05-29 21:15
Mr Cancer

Krikščionybė ir praktinė jos nauda

Jeigu esi krikščionis, tu privalai mylėti artimą savo. O jeigu, visgi, nemyli, tau sakys: "Kaip tu drįsti nemylėti?" Man asmeniškai meilė kainuoja didelius pinigus... Geriau apšvieskite, gerbiamieji, kaip ir iš kur jų gauti. O jeigu tų gebėjimų/žinių neturite, mylėkite vienas kitą be manęs... Dėl viso pikto: kažkieno noras yra kažkieno žlugimas. 
2020-05-29 20:03
BirutėP

***

"Nebijok, kalbėk". Tai kam tuomet atvirumas?
2020-05-29 15:46
Pranas

2005 GEGUŽĖS 29

Tu netiki.
Ir aš taip pat.
Tačiau ir vėl į  popierius rašau žinojimą nelengvą.
Ant stalo šaukštai Tau nepadėti
ir būsto durų man atverti niekuomet nereikia –
ir vis dėlto skalsus ir didelis esi,
VIDINI, Dievas vaikščioja su tavimi

Žinau daugiau, negu kad akys mato:
iš už akiračių atklydę vaikščioja peizažai,
dažnai liečiu juos rankų nepakėlęs
ir ten, kažkur giliai,
aukščiau nei danguose
pragysta vyturiai...

Tegu! Tegu!
Juolab, kad šiandien man
ir baltas titnagas į sielą gieda.
Juo išskobta data
lydėjusi i dar baltesnį smėlį
motulę mano, 
mamą mano...
2020-05-29 14:23
Blackdogs

JM

this is the strangest life i've ever known
2020-05-29 08:55
Softijus

nusimetę naštą

atėjo pas jus
ir tarė

jūs nesat atsakingi
nei už pasaulį nei už pasaulio pabaigą
nuo jūsų pečių numesta našta
būkite kaip paukščiai ir vaikai
žaiskit

ir žaidžia jie

pamiršta
kad šiuolaikinė poezija
tai kova už kvėpavimą

1959

Tadeusz Rožewicz
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą