Praitą šeštadienį skaniai gėrėm lietuviškos avietinės iš krautuvės, zakūskės paspjaustėm, pasdėjom, kultūringai, viską... Aišku buvo tik puslitris, tai žalti, greit pritrūko. Tada radom ir prasdarėm suomiškos 0.7. Taip sakom, po porą čėrkelų ir viskas... Oplia, oplia! O brol, ryte prabudau nustebęs, kad tiek išlupom... Tai daba savaitė be alko ir vis dar nesinori, rupuže, prativna... Užklupo susrūpinims sveikata, ten ale sportzalas 24/7, mityba, dvasinio ugdymo knyžkos, maudynės aketėj... Baisiai džiūn ir pleiskanoja oda. Gal nuo didelio temperatūrų skirtumo tarp lauko ir vidaus, gal dėl per mažo suvartojamo vandens kiekio. Priviso aborigenių iš Pietų Amerikos džiunglių. Atrodo tamsiau nei mūsų mergos, ale ne per daug simpatiškos. Musiau nepatempė muilo serialų lygio, tai bando laimę po ES šmirinėdamos?! Šnek tik ispaniškai, kitaip nė bum bum, net su telefoniniu vertėju. Taip ir galvoju, mielos čikos: "Čiamodanas, vakzalas, gimtinė". O ten ir džiunglės, ir Amazonė, ir sava muotinu kalba. O taip tai nesusgaudau, kas ant pasaulio dedas, kaip čia tas žemes dalinas visokie ligoniai... Taigi normals žmogs nesigvieš tos svetimos žemės, jam sava darža užtenk. Pasisėj bulvių, cebulių, burakėlių, šiltnamy pasidieg kokį agurką, pomidorą, paprikų ir gyven kaip cars, augin pilvą. Žiemą sniegą nusikas, vasarom žolę pjaun. Nuvaro į mišką uogaut ir grybaut, o sava parapijas prūde trauk lydekas su karšiais. O čia, supranti, turiu tankų, patrankų, mane visi gerb, ką noriu, tą darau, kaip noriu taip kalbu, praktiškai nemirtings, o visi kiti - pokui! Tai daba visas pasaulis gaunas susikiršinęs, o kur dėtis paprastam provincialui, katras nor ramybės, a?! Atrašyket, jei perskaitet, nes reik pasitarti, kas čia dedas aplinkui ir už jūrų marių.