Parbrazdėjau iš šeštadienio pietinio miesto bruzdesio. Rezultatas – pilna kuprinė gėrio maisto ir gėralų pavidalu, priedo mankšta ir nuotaikos kilstelėjimas iki debesuotos padangės. Iš naujo atradau seniai bevaikščiotą maršrutą, primirštas tradicines pardes, spalvotus piešinius ant sienų, netikėtai ilgas eiles prie firminės mėsos parduotuvės, praėjau biblioteką, užsukti vidun visai nesusigundžiau. Nežinau, kas nutiko, bet knygos visai nekabina, kai atradau internetą, skaitymas patapo toks varginantis ir beprasmis užsiėmimas, laikui užmušt, net radijo klausyti daug smagiau, gyviau, labiau įtraukia. Tiesa, kai suki tuo pačiu maršrutu tik atgal arba į kitą pusę, atrodo, viskas visai kitaip, visai kita perspektyva, pojūčiai, akimirkai gali pasijusti paklydusiu ar pasimetusiu ,,svetimam" mieste. Slidu ant šlapių lapų paklotės, slidu buvo vakar ir ant Gardino, Lyros gatvių žiedo, tai driftino su juodu BMW. Ką aš žinau, visi mes bent šiek tiek chuliganai... Įsigijau naują bloknotą, tai rašysiu daug, jei būsiu tinkamai įkvėptas... Jau tos nenuspėjamos, paslaptingos, žavingos mūzos, niekada negali būt tikras, kur ir ar sutiksi... O kolkas laukia lėkštė suteptinių ir gal koks LKL iš Utenos. Juk niekada negali būt tikras, ką valgysi, ką dulkinsi, ką ir kam rašysi ar ką per kur žiūrėsi...