Žemaitijos gatvės gyventojas, neapsikentęs skambaus rytinio varnų choro, sykį pokštelėjo iš pneumatinio ilgavamzdžio... Vėl galės valandą kitą ramiai nusnūsti tropinei nakčiai slenkant į pabaigą. Sveiki sulaukę liepos! Užsukau šįryt į „Garbaną“ apsikirpt, žiūriu, likę tų pačių veidų, kaip ir prieš gerus dvidešimt metų. Pagražino už 8 eurasikus, pasidžiaugiau provincijos piguva ir pastovumu. Į klausimą, kurion pusėn šukuoju plaukus – atsakiau, kad  kaip nori, taip tegu gyvena, pakaušio ir kaktos problemos, nesikišu. Palijo, nudžiuvo, vis pasirodo saulė intervalais. Kaitra ir uodai. Kava ir ledai. Šaltas nealkoholinis alus drauge su tortilijomis. Galop keptos bulvės su kefyru. Ryt pračekint mėlianynus, raudonikių ir valgomųjų voveraičių augvietes, pravėdint galvą nuo elektros tiekimo sutarčių gausos, pašnekesių su ukrainiečiais, kirgizais, amerikonais, visokių variacijų, improvizacijų, kompetencijų. O kartais tiesiog linkiu nepatingėt ir perskaityt pranešimą, rastą pašto dėžutėje, nes ten aiškiai užrašyta, kad siunta ar laiškas pašte bus tik kitą dieną ir greičiausiai tik po pietų. Norisi tiesiog išsidrėpt paplūdimy ar ant trumpai pjautos žolės ir pačirškinti šonus. Po to į vėsų vandenį. O vakare kokio šalto mix‘o... Taigi vasara.