lotyniškai tau parašiau, visai netingėjau taip rimtai paplušėti.
Vertimas kol kas neišverstas, aha, labai dėkingas ir dėmesingas.

Grįžk namo ir prisėdęs prie stalo – parašyki eilėraštį, neįnoringą, paprastą kaip neišgalvojimai, nepabėgimai toli iki negyvenamos žemės. Brūškės nėra, gal metus laiko pradingęs arba du, sunku įsivaizduoti. Paiešką skelbti ar eit ieškoti, matai kaip sunku sugaudyti išėjusius per toli.

Visai savarankiškas esu, vaikštau kur noriu, kada ne kada, kaip ir visaip. Neatsiklausęs niekieno.
Savarankiškas aš, pliampa, tokiu oru ir per karantiną tikrai tikrai dar leidžiama vaikščioti su kauke.
O kur tu paslepi eilėraščius, kad jau taip užsibarikadavęs?
Kur eilėraščiai?