Būna, eini, grožiesi supiltais medienos pjuvenų kalnais, netyčia pabaidai aukštoj žolėj tupinčią kurapką, šokinėji per sunkiosios statybinės technikos išdarkytus šunkelius, o pailsęs prisėdi parko medžių paunksmėj. Judėjimas – jėga! Dabar tas laikas, kai daug smagiau būt lauko ore, nieko nematyt, negirdėt, atsiribot, saugot sveikatą ir neprarasti geros nuotaikos ir tikėti, kad rytojus išauš. Jokių žinių laidų, socialinių tinklų, kur vien kiršinimai, grasinimai, spaudimas, konfliktai, avarijos, nelaimės ir tik koks vienas pozityvus minutės trukmės reportažas pabaigoje, nuimti stresui... Bandykim išlikt, išlaikyt taiką, žmogiškumą, tikėjimą. 

Nepailsdami svirpia žiogai, aplinkui burzgia žolės pjovimo aparatų motorai. Tvankus vidurvasaris gastroliuoja šalyje, kiek tik veizolai užmato ir dar šiek tiek toliau. Ok tu, rugštele! Teka prakaito upės ir trumpam teužmigt. Šiandien viena plaukų kirpimo fėja rekomendavo po namus vaikščioti su sušlapinta ir išgręžta maikute. Seksualu... A ko ne variantas?! Arba siūlau maloniai leisti dienas vėsiuose, erdviuose prekybcentriuose. Ir Maksėj jau duoda į parankę įsikibti pirkinių krepšį! Dar į kokį dubenį prisileisti šalto vandens ir sumesti porą pakelių šampanui šaldyti skirtų ledukų ir įmerkti liaškas... Lai gelia... Gazuoju vakar po darbo per Pietinio kiemų šutrą, žiūriu eina (lengvai oru plaukia) tarkim pro Šiaulių universitetinę gimnaziją viena tokia maloni, čiki random blond. Gražu pažiūrėt! O ir proto aštrumo nestokoja???? Su mango spalvos suknele ir tamsiu sportiniu krepšiu. Po kačelkės. Pripažinsiu – netikėta. Taip sakant: "Спортсменка, комсомолка и просто красавица!" Bet mes taip nesakom, taip kalbėjo apie Kaukazo belaisvę. Nu ir kaip tokiomis nesižavėt, ane? Jo, pažiūri į savo pilvą ir supranti, kiek daug vietos tobulėjimui... arba jei netobulėt, tai niekad tokių nepailstančių nepavyt... Nesibaigiančios gyvenimo pamokos...