Sveiki, žiemos ir gruodžio rūpesčių iškamuoti! Metai į pabaigą, tai pats laikas gaminti tradicinę baltą mišrainę, virti spanguolių kisielių, apkloti silkę patalais ir sudedant visus taškus ant i ir ė, brūkšnelius ant u, kablelius tarp vienarūšių, bejungtukių sakinio dalių ir daugtaškius, atsikvėpt, parašyti apžvalginį rašinėlį. O buvo daug nusivylimų, savimi ir kitais, piktumų, neteisybės. Pakeičiau nuomonę apie kai kuriuos žmones. Dėl to kažkiek gaila. Gal per daug tikiuosi iš aplinkinių. Kai, ramiai atsisėdęs, pagalvojau, tai reikia mažiau galvot, nes galvojimas – ne panacėja. Reikia veikti! Kaip visada, buvo daug abejonių ir mažai užtikrintumo. Gal todėl, kad ne visu šimtu procentų savo rogėse sėdžiu. Rogės darosi ankštos, kalneliai žemi, o ambicijos išaugo šliaužtinukus ir jau baibokas flomasteriais paišo ant sienų... Savirealizacija dehidratuoja. Pats kaltas. Gal su patirtimi ateina ir didesnės galimybės?! Palyginus su ankstesniais metais, sekėsi taupyti. Dar sausio pirmą dieną iškratysiu nuo gegužės mėnesio puoselėtą arbatpinigių taupyklę, tai bus matyt, kiek šiemet klientai mylėjo. Aš kai kurių klientų nemyliu dėl to, kad jie, parazitai, nesupranta bajerių, komedijos, rašo skundus. Priimu tai kaip silpnumą. Bendrai, kiek daug silpnų aplinkui... Ne, nesakau, kad pats labai stiprus, tik gal lūkesčiai kiek perdėti ir humoro jausmas aštrokas... Linkiu visiems malonios, turiningos draugijos prie Kūčių stalo, linksmų, kad ir besniegių šv. Kalėdų. O ateinančiais metais būkime kuriančiais, darančiais, skatinančiais, dalinančiais gėrį drakonais!