Atsipūskim, sugalvokim naujų įliuzijų, laukimų. Atostogų?! Karantino pabaigos?! Naujų užsiėmimų?! Gal šiaip nuotykių, be įsipareigojimų?! Ne, nesinori suaugt, subrest, pasent ir giminės pratęst kažkaip nelabai...O psichologai padeda?! O kaip save užsimotivuot gyvent turiningai, ne vien egzistuot?! O kaip šiais laikais ieškoma kur įkišt?! Aš beviltiškas, I am sorry, I am late.

Kaip ten su tais sekimais?! Kas, kodėl ir išvados. Tik trumpai, aš neskaitau "paklodžių".

Jei apie gyvūnus, tai sutemusiame mieste šį kovą jau sutikau puškuojantį, nebaikštų ežį, pas kažkieno vištas skuodžiančią pūstauodegę lapę, zuikis prabėgo, nespėjau stverti už ausų. Nedidelis gamtos stebuklas po dienos bukų spoksojimų, nuo įtampos pavargusioms miestietiškoms akims. O mane pravardžiuoja žirafa, bet tam yra pagrindo, tai nepykstu. O galima pravardžiuoti skūpia, jeigu įpila tik vieną to skanio?! O ant antros kojos ieškokis pats, vaikine... Čia prieš porą dienų prieš miegą žingsniavau į "Adiadą" užkandos, tai likau sužavėtas, gal ir dėl pachmo, chaotiška Pietinio šviesų gausa languose, tik užuolaidos užtrauktos, palikta vietos vaizduotei. O kam skustis tą barzdą ir ūsus?! Kas pasikeis?! Kam valyt batus, jei ryt jie vėl bus purvini?! Ar čia kažkoks rodiklis?! Per tv vien Zeneca, Canesten ir tas trio, rėkiantis apie pilnas lentynas kompensuojamų vaistų... Kasdieniai tie patys reikalai, keliai, kuriais eini ir kiekvienam žingsny mintinai žinai, kaip dėti pėdą, kad neišsisuktum. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos spėlioji: ar reiks sustot, palaukt, ar spėsi per žalią... Suspaudyk kodą, paimk raktą, pasuk, įvesk slaptažodį, kitaip neprisijungsi prie programos, paštas taip pat elektroninis...Ot laikai atėjo bliacha mūcha... Būtų neblogai iš naujo sukalibruoti miegą. Ir pavasario nuovargi, štiš!

Nubėgo, nušniokštė lediniai vandenys, nudžiuvo trotuarai, malonu jais guviai prasieit, godžiai stebėt  manieringai linguojančias klubais ir užpakaliais, pakreipus perbalusias žandenas į saulę, kuri dar kuklinasi, kolkas neįsijautusi į dosnius šilumos dalijimus... Greit viskas pasikeis, kantrybės ir tikėjimo, ir atsipirks laukimas keleriopai... Gi oras sunkus, pritvinkęs smalkių, bet jau be kaukių laukinėjame ir veidus atpažystame, ne vien gilias akis ar mielą balsą. Pralekiant automobiliams,  šalikelėse sučeža nesugrėbti pernykštės lapijos likučiai. Patvoriuose primėtyta tuščių degtinės butelių, matyt žmonės per šalčius bandė sušilt arba baimindamiesi tariamų ar tikrų baubų, atliko vidinę dezinfekciją. Šiauliečiai vėl bando minti pėdalus, išlaikyti lygsvarą ant elektrinių paspirtukų. Ką tik pastebėjau, kad vilnonių kojinių kulnai kiauri... istorija kartojasi... O žinai, tu man vos vos primeni aktorę  Kelly Mcgillis is 1986 m. Holivudo filmo Top Gun, jeigu konkreciau amerikiečių muzikinės grupės "Berlin" vaizdo klipe "Take my breath away". Su atėjusiu pavasariu! P.S. Nu tai suintrigavo ta reklama apie "Didijį Šou Burbulą". Duokit dramos, cirko, humoro ir pikantiškų  vaizdų!

O kodėl atsigulus ant nugaros to daikto pailgėjimas esant tam tikrai būsenai yra šiek tiek didesnis nei stovint, gulint šonu ar pilvu apačion, jau nekalbu sėdint...O ir kulminaciniai šūviai daug įspūdingesni gulint ant nugaros...tik netaikykit į veidą sau, tuo metu pakreipkit daiktą šonan...saugokit akis...Taip, aš čia apie tai, ką jūs begėdžiai ir begėdės pagalvojot...Tiesiog įdomi nuomonė iš šalies, kitų patirtis, diskutuokime. Damoms pirmenybė.

Tradiciškai pats save kaire...

Apie tai, kaip pavyko išsikapstyti iš ilgus metus trukusios slegiančios vienatvės.

Protiniai gabumai susitraukė iki aguonos grūdo dydžio ir nežinia: ar juoktis, ar raudot, ar būti abejingu, ar aistringu... Įtariu, kone tikiu, kaip visada bus kaltos moterys... O, pasirodo, kad sapnų gaudyklė yra realus daiktas, nes tokį vakar voke siuntė užusienin. Reik paguglint, labai interesna pasidarė, degu smalsumu... Slidu. Čia apie vakarykštį ledinės žemės pojūtį po kojomis. Buvo keletas dramatiškų akimirkų, bet dėka staigios erek...t.y. reakcijos pavyko didvyriškai išstovėt ant kojų, tik už tai galvos nieks nepaglostys, nepagirs... Sutikau ne vieną tokį rytinį atsargiai slidinėjantį kamikadzę, matyt ėjo pachmielintis ar išklausyt sekmadienio ryto mišių. Man iš mišių labiausiai patinka kunigo pamokslas, nes visa kita labai jau standartizuota ir griežtai kanonizuota. Ir lb šalta tuose Dievo namuose... Būkite namie, išvengsit nuotykių, paslydimų, nuklydimų, lūžių, o ir pinigų ištratinsit mažiau ir šiaip bus mažiau pasitratinimo galimybių, turbūt taip. Bet patarimas tik rekomendacinio pobūdžio. Sau jo netaikau, pajibat konkrečiai. Nu ką, damos ir gaspadoriai, išsispavieduojau eisiu pasikabint ant sienos kalendorių, kad galėčiau skaičiuoti to laukinio ilgesio ir laukimo dienas. Ak, koks nuodėmingas aš. O jūs?

Nusiprausiu, pasipuošiu, lovą paklosiu, vaišių paruošiu...