Taigi čia buvo vakar...

Labas rytas, vilkai ir avelės! Kiaunės, kobros, katytės, meškinai ir barsukai... Kaip miegojot?! Ką rytinis veidrodis pasakė?! Pilnametražis siaubo filmas už lango. Čiupk už distancinio pulto, įsijunk kanalą! Motulė gamta špasija, į kalendorių nesidairo, net žaktelėjau pravėręs langines. Ką gi, jei miestan po pusryčių visai netraukia, tai nors namų ruoša užsiimt: dulkes iš palovio šiupelėmis, kokio jovalo išsivirt, patiešyt gurmaną skrandį, kalkes nukalkint, rūbus išpraust, tik gal apsieikim be lyginimo kančių. Labai svarbu saviugda, savišvieta (ne po saule ar lempomis), ale nuolatinis tobulėjimas, valios (ne kaimynės didžiakrūtės Valiusės) kačelinimas, savigyda (ne visada rekomenduotina), patirties bagažo ir šiaip nereikalingų daiktų kaupimas voratinkliais nukarstytam skladely. Dar svarbu suspėt su šiuolaikinio pasaulio technologijų progresu, nu pvz. atėjus paštan neprašyti išsiųst telegramos. Baisiai daug skaityti. Ypač apie tai, kaip joms įtikti žodžiais, darbais, žygdarbiais, poelgiais, taikliais įkišimais... Po to teoriją paversti preciziška praktika, metų metais gludinti kampus, kol susidrožia psichika ir kiti galai... Pauzė, nes tariamas vyriausiasis arbitras skyrė tualetinę minutės pertraukėlę... O gal man po pertraukos visai neliko nuotaikos, užsidegimo ir atmosfera atvėso... čia dabar vėl stimuliuot, kad užsikurt, sudrėkt ir labai norėtųsi... ne ne, neduosiu, eisiu geriau paeiliuot... šelmiška šypsena...