Ne visi pokštai randa savo vietą ir laiką.

Vos čia visų nepasveikinau su Pergalės diena...

Jau tas sodrus žolės žalumas ir tradicinis pienių geltonis! Neišpasakytai žavu! Dar regėjimas prie ryškių spalvų neprisitaikęs. Kaip visada – nusiramini, atsitokėji nuo visokių nupušusių šavalkų ir bledstvų, gandų ir senų kom***stų, kai pabūni lietuviškos prašmatnios gamtos apsupty... Laisvadienis, kaip įprasta, nuo ryto pusės, kol nedebesuota, apibėgu populiariuosius prekybos centrus: žvitriom akim medžioju akcijas, eilinį kartą patiriu šoką, nėra paprasčiausių padėklų puodeliams, tada seka gilus nusivylimas, nes nerandu taip mėgstamų nepersaldintų bandelių,  šiokios ir tokios, ir dar anokios negeros kepėjos,  orentuotos į komerciją, ir tada ponas pyktis ant viso destruktyvaus pasaulio. Nu ir užsikruškit, degeneratai! Turiu dar vakarykštės sriubos, gavau šviežių bulvių, nusilupsiu svogūną, mėsos pusfabrikačių, bus  šokiai, dainos, estrada! Gal ne taip skambiai, bet bus... Šiltas naminis maistas už vis labiau sušildo gilią vienatvę. O mieste tai verda gyvenimas: pėsčiųjų bulvare senu akordeonu muzikuoja žilas senolis, prie kepyklėlės būriuojasi ir šurmuliuoja guvūs gimnazistai, ant seno pastato šiferinio stogo plunksnas šildo dvacokas balandžių. Reiktų apsiskust ir apsikarpyt, o tai panašus į nendartiolą...

- Nu, labas rytelis! - taip tradiciškai epizodo pradžioje sveikinasi per fainą Delfi.tv rodomas prikolnas fūristas Leonas. Dar valanda ir bus galima ragauti gardaus mamos kepto varškės apkepo. Intriga tame, kokių šaldytų uogų rasiu šaldiklyje. Radau mėlynių. Tada pasiilgau miško. Bet tokio ramaus, neošiančio, su trupučiu rytinės rasos, saulės persmelkto, tankmėn sprunkančia laibakoje stirna, vos girdimu genio kalenimu. Eit žliugsinčiais kupstais nuo kamieno prie kamieno, pridėti ausį ir klausytis, ar stuksena. Tiesiog samanota pasaka grybų, kankorėžių ir asiūklių karalystėje. Vyksta intensyvūs kambarių siurbliavimo darbai, nes, matomai, negaudamas lašišų aliejaus, Teris šeriasi kaip liūtas. Ir mažai vaikšto. Gal dar vieną šunį įsigyti, kad patenkinti savo nenumaldomą poreikį judėti?!  Nepamirškit deklaruoti pajamų, nes sklinda gandai, kad šiemet VMI dosnūs. Gavau naują pravardę „inspektorius“, bet jos pateisinti visai nesiruošiu. Darosi įdomu, kaip čia valstybei pavyks tvarkytis su ukrainiečių antplūdžiu. Kad ir kaip ten bebūtų, šiose žemėse viršenybė vis dar priklauso lietuviams?! Metas krautis kuprinę ir krepšį, ir ruoštis kelionėn Žemaitijos pievomis į pietryčius. Lietaus!

Ačiū už tuos besitęsiančius saulėtus, sausus, sąlyginai šiltus orus. Jau skraido vabzdžiai, išdžiuvo purvynai, sumenko pelkynai, vis garsiau ir gyviau reiškiasi parskrendančių paukščių būriai. Nors tokios nedidelės nuotaikos prošvaistės visai netoli vykstančio karo fone. Trečia savaitė sekame tuos nežmoniškus, destrukcinius įvykius iš draugiškos mums Ukrainos. Tūkstančiai žuvusių ir sužeistų, milijonai pabėgėlių, sunaikinta infrastruktūra. Sprogdinamos karo technikos ir "nieko nesuprantančių" įkaitų video socialiniuose tinkluose - sukrečia.  Nežinau. Ima pyktis, ir neteisybė, ir beviltiškumas, ir bejėgiškumas. Viskas taip susimaišė. Kiek laiko užtruks išgydyti žaizdas?! Kai kurios jų taip ir neužgis. Kiek laiko ir šimtų milijardų kainuos visi atstatymai?! Saugumo jausmas stipriai sumento. Kolkas mane asmeniškai tai palietė tik tiek, kad niekur neradau parduotuvėse pirkti sodos. Druskos taip pat nėra, kaip ir kai kurių kruopų lentynos iššluotos. Matau, kainos sparčiai kyla, kai kurios maisto prekės po keliasdešimt ir daugiau procentų. Girdėjau, kolegės burbėjo dėl brangstančio kuro. Pasaulis jau nebe toks komfortiškas gyventi, koks buvo prieš kelis metus... Stiprybės, ištvermės ir motyvacijos kovose,  tikėjimo šviesesne rytdiena, o kažkam tiesiog maisto, vandens, stogo virš galvos, šilumos ir ramybės. Слава Україні! Героям слава!

Kai čiulpimas - ne apie saldainius, o laižymas - ne apie ledus...

Labas, mažai snieguotas ir nebaisiai šaltas vasari! Tai turbūt vienetinių Užgavėnių kaukių gaminimo metas. Pamenu, būdavo reikalų, nervų, libdymų, dažymų, kruopštumo, kantrybės... Fuck it! Nesižaviu, nesu tų laikų fanatas. Labai sunku jauniems besimokantiems, turbūt sunku senatvėje, kai net spaudos ar pensijos laiku nepristato ir reikia eiti kančių kelius, minti įstaigų slenksčius, savo pretenzijomis, piktumais, šūkaliojimais, sirgimais vesti iš kantrybės niekuo dėtus darbuotojus. Pagarba visiems, kas kovoja klientų aptarnavimo priešakinėse fronto linijose. Tokios kovos psichinės ar fizinės sveikatos neprideda, žmogaus geresniu nepadaro ir tos pozicijos visuomenėje nėra vertinamos. Liūdna, bet gal kaip nors... Iš paskutiniųjų... O šiaip tai yra vilties! Veiksmas vyksta, šešis apgedusius jau sutvarkė, laukia septintas, kiek sudėtingesnis atvejis, bet ne beviltiškas... Kai sekasi – tai ir akcijų pardėse užtaikau, o jau ir kai kurie praėjimai laisvi... Tai turbūt atsikimšiu mylimo tuno skardinę,  šviežaus agurko, plikytos duonos, arbatos su citrina, įsijungsiu futsalo ketvirtfinalio transliaciją, nes poezijai azarto šįvakar visai nėra. Ai, beje, paskutinis eksperimentas nutrūko ties maždaug 40 diena. Iki pavasario.

Plaukų kirpimas, kad joms įtikti - 12
Sviestas sumuštiniams ir košei - 1,05
Kelionė traukiniu pas mamą - 4,70
Sviestinis kruasanas - 0,30
Dešimt kiaušinių - 0,99
Desertinė varškė - 1,19
Tirpi kava trys viename (10 vnt.) - 1,25
Telefono mėnesinė sąskaita - 10
Juodasis šokoladas (100g.) - 0,35
Geriamasis vanduo (1,5 l) - 0,19

Taip primečiau, kad niekad nesu turėjęs chalato.

Jau mėnuo laiko gyvenu be alkoholio. Pastebiu tik odos pagerėjimą, kažkiek suaštrėjo protas ir neliko pagirių kančių. Tik tiek.