Reveransas žiemai

Įsikibę parankėn eime
Kurti dieviškų meilės sonetų,
Lyg pūga, prigimtim laukine,
Praeivius užklumpi netikėtai.

Pasakyki, žiemuže miela:
„Kaip tau sekėsi metų kelionėj“?
Veri skruostus ledine gėla,
Languose šerkšno raštais šėlioji.

Šaltas nosis imbiero kvapu
Suvilioja jauki kavinukė,
Kai prisėda šalia déjà vu,
Malonus laikas cukrumi trupa.

Bėga metai ir mes – vyresni,
Susitinkam puodeliui arbatos.
Nuolankiu balsu sielą lieti,
Pažinties jaudulys švelniai bado.

Ramiai supasi snaigės ore,
Šiluma per pečius apkabina.
Pirmam šokiui vis gundau tave
Jautrioj scenoj romantiško kino.