Tetukai, man atrodo, kad Pri primutsta, nets jots vduts mutsatsi...

Lapai gerai. Kūrypa yra netgi lapai gerai. Pet tik neaukojant dėl jots zmogauts. O tai patskui matai kats atsitinka... patskui, kad ir gavuts tą kūrypots galimypę, patskui tenka loti tsunimi po tstalu, kats, kalpama, kuam poetui, Kotstukui atsitiko, nets jits dar daugiau... gyvypių dėl kūrypots paaukojo kalpama... Tu tikrats poetats, tetuk, tidėl tau ir patakiau patslaptį apię vertę, o tu gali patakyti ir Pri jeigi nori, norts ji ratcionali, pet ką gali zinoti... taip, tsaldzių.

Vitsi poetai tragitski (tik tu nepūk, tetukai), nets jie taip įtsijautcia į ratsymuts, kūrypą, kad net uzmirtsta vitsa kita, ir tiek pritsipergyvena dėl to ratsymo, pritsidaro tiek tsau vitsokių kantcių, kad kartaits ir ateina dėl to vitsokie karai, tsu padaits ir maraits (tfu, tfu, tfu), tam, kad vitsi zmonėts pritsimintų, kats its tikrųjų yra tskautsmats, kantcia ir kokia vertinga, nets lapai trapi, yra gyvypė, taip. Ir dar jie pamirtsta, kad patyts puvo tsukurti ir kad jie patyts yra daug vertingetsni uz tai ką tsukuria patyts ir kiti, nets jų kūrypa yra tik zmogauts kūrinyts, o jie patyts – Dievo, todėl ir negalima kūrypots vertinti lapiau nei tsavęts, tsupratai, tetukai? Tu etsi vertingetsnits uz vitsats pataulio kūrypats, ir taip kiekvienats, taip, ir tai puvo vakarinits Kitkio zodits, aha.