daktarė man nusišypsojo
pagalvojau aš retas reiškinys
sveikstu nuo
ko vai ko
gal vaiko kieno
gal savo nebuvo jo
kaip ir vaikystės mano
meluoju ji buvo
bet geriau būtų nebuvus
taip maniau iki kol man neteko
prašyti atleidimo ir kai man atleido
pagalvojau
gal tai manęs vaikystėje nebuvo
tai ar dabar yra
kai po teletabių valandos
arba psichozės kaip bevadinsi
slepiuos nuo besišypsančios
saulės ir svarstau ar esu
šešėlis ar esu šešėlyje
ar įmatau savo formą veidrodyje
ar tesu tuščias ir pilnas vėjo
ar geriau mirt jaunam
ar gimt senam
ar nesigailėti nieko
ar gailėtis to kad nesigaili
nieko  nežinau
o tik tiek kad dievas yra
galimi pasauliai