tas greitkelis
veda į nematytą
bet numanomą
prarają

kur lygumos
švelniai
liulančiu paviršiumi
baigiasi
ir pereina
į ugnikalnių
pagimdytas kalvas

net užmerktos
akys
nepadeda -
vis vien tuos juodulius
matai
tarp juodulių
spalvingi buvę
bičiuliai

galop pasiduodi
kryčiui
tarp dūzgiančių
spiečių
nežinia ko
nežemiško
ir jau žinai
kad nubusti
neįmanoma