visur

*  *  *

tik spiegiantis
žvirblių jauniklis
po
katino šuolio

priverčia
pakelti akis –

senolius nuo šaškių
vaikėzus nuo planšečių


*  *  *

„atleiskit
kurioms čia
vynuogėms nuolaida? “
klausia jauna tamsiaakė
ukrainietišku
akcentu

nespėju atsakyti –

„va tokias
mėgdavom su vyru“
priduria

ir ant didžiulės
uogos
papteli ašara



*  *  *

jie tykūs
sėdi saulėkaitoj
pirštais grakščiais
glosto
smėliuką
upei tingiai
velkantis pro šalį iš įpročio –

o kažin
ar liks
tokio smėliuko ten
kur užtvankos išvestos iš proto
nusineša visa
ką randa
o žemę dieną naktį
plėšo
griausmai –
visai ne dangaus
sukurti