Kai nebraidys tarp kopų saulė
Žvaigždes uždengs ateinanti audra
Ir sniegas užrašytas baltas
Pilkšvesnis verks šešėlyje

Kai kris ledais nulinkę medžiai
Naktis vaitos prie pamatų
Ir miglomis liepsnos į langus
Nebūtas vingis pakelių

Kai prisikels garsais pakampiai
Vaizdai pritvinks tamsos krauju
Ir griežiantis iš metų laikas
Rusens laužu nuo pat rytų.

Apie jūsų komentarus vakar dienos.

Viskas aiškiai pasakyta, audra naktį žiemos metu ir laikas tiksintis ratu dvidešimt keturias valandas per parą, laužais rusens nuo pat rytų, o trumpiau ryte žmonės iš kaminų rusens, nes nuo rytų iš po nakties saulė pradeda tekėti ir žmonės busti. Nejaugi parašyta kažkas apie ateivius, ar covid 19?

Tegu kol kas būna taip, kaip yra. Per šiukšlių dėžę čia atsirasti nenoriu, o priskirti šiuos mano parašymus prie esė ar  dienoraščio tiek pat netikra, kaip kad juos "pagloboti" pakišu scenarijams. Tai (kaip aš suprantu) proEzija, bet kad tokį žanrą  beišpažįstu tik aš vienas.
Ačiū už parodytą dėmesį.