dienoraščių neberašau

Sparnai neišauga kiek Tu nori,
o kiek Tu sugebi

laužydami kalbą
nebūsime protingesni -
naikiname Lietuvos kultūrą

Šalčio paveikslas:
Lango stiklas pražydo,
Išpiešė tulpes

jau naujieji beldžias į langą,
sukas laiko rodyklės – vėjo sparnai.
susėsim šį vakar prie stalo,
pakelsim taures mes linksmai.
-------)
jau naujieji beldžias į langą,
sukas laiko rodyklės – vėjo sparnai.
eglės žibsi spalvotom girliandom,
kaip žvaigždynai – mėnulio vaikai.

..
ramu
šį vakarą –
išpažintis baigta
prie balto sėdim
stalo

žaizda – gili
ir atvira
ne medyje
o ant kaulėtų
nukryžiuoto
rankų

tu - ten
aš - čia
-
mažas gruodo grumstelis
begalybės
link
*
*
*

juodas debesis
sninga
į žvirblelio pėdas

balta žiema
potėpis ant drobės
nevalia suteršt