toks ten ir gilumas... matai, koks esti vertinimas, nors man svarbiau, kad perskaito, nes esu tas vilkas vienišius, kuriam knieti taukšti, o čia, jei dar kas  perskaito, dušelė džiaugias. Taigi, ačiū ir tau už dėmesį, žodelį gražu...
toks ten ir gilumas.

jei kiekviena diena stabdo žmogų, tai momente kaip apsisprendi, niekas nebesvarbu, tarsi akmenėlį paleidus, kad tik daugiau tų žydukų, pagauna azartas, kad toliau, nuneigdamas sunkio jėgą, tas akmenėlis vandeniu nulėktų ir kol jis lekia, džiaugiesi aplinka, saule, nors jis, žmogus, užsimerkęs (apsisprendime, tamsoj) jau žinojo, kad po to smagaus svaiginančio lėkimo vandens paviršiumi ir nuskes ežere (žmonių kasdienybėj). Tiek čia to daugumo.

Dėkui už dėmesį kūrinėliams ir man. dar klausimas – apie kokį straipsnį, nes nieko nežinau. Gal kas sutapo.