Du skirtingos grafomanijos atvejai,
du pasirinkimai apie kuriuos galima
sakyt, kad tai faktai, kuriuos būtų
galima pasvert, turint teisingas
svarstykles.
Vienas nepažįstamas veikėjas taip
pasake - nusprendęs rašyt spjoviau
į pinigus, mečiau darbą ir ėmiausi
prasmingo dalyko. Pasakyta
paprastai ir manau įdomiai.
Tačiau abejoju ar taip jau
nepretenzinga. Bijau skaityt jo knygą,
o jeigu joje jokios prasmės? Įdomu
kuo jo pasirinkimas baigsis. Truputį
mažiau įdomu, kiek jo
apsisprendimą lėmė sąmoningumo
ir aplinkybių derinys.
Kita, kiek labiau žinoma veikėja,
rašiusi poeziją, pradžioje ilgokais
gabalais, paskui minimalizavusis,
buvo paskaitoma, gana apsiskaičiusi
ir pakankamai įdomi. Imant pirmą
atvejį, kai žmogus nežinia ar
susivokdamas ką darąs iš įprasto
pasaulio stačia galva šoka į akivarą,
atseit pasiryžęs ieškoti prasmės,
tai antroji, regis renkasi priešingybę.
Apstojusi skelbt savo kūrybą ji
atsisako bet kokio prasmės skelbimo
ir nei iš šio, nei iš to apsiskelbia
esanti politike prieš artėjančius
rinkimus.
Man tai panašu iškart į kelis gan
beprasmius poelgius - į keistuollį
apsigyvenusį medyje, į Joną
Stulpininką ir į Kobo Abės žmogų
dėžėje.
Ko gero viso to komentuoti nėra reikalo.
Pakanka stebėti.