Bjauriausia  kada nors už pinigus gerta kava - N. Akmenės busų stoty iš aparato.
Dar teko bjaurių kavų gert, jei pagal vietoves, tai maždaug Šiaulių rajone bei toliau ir susidariau empirika grįstą įspūdį - kuo labiau į vakarus, tuo godesni šeimininkai ir bjauresnė kava. Kuo arčiau Žemaitijos, tuo klaikesnis godumas. Vakarų Lietuvos kaime paprotys užpilt kavos tirščius antrukart ir vaišint tuo ažupilu svečią yra gan gajus. Teko patirt. Bet ne tik kaime.
Šalčiausią kavą, nors turėjo būt šilta, gėriau tokioj šėrykloj pavadinimu Salomėja Šiauliuos, kurią girdėjau reklamuojant kaip padorią kavinę, ledinėj patalpoj, kurios paskirtis gal būti ledaine. Be to ten į viską dedama tiek druskos, kad ledinė kava
viduryj žiemos jau atrodo kaip išsigelbėjimas. Tu geri bet ką, kad tik numalšintum troškulį. Tą nežinia kodėl gan gausiai lankomą vietą vadinu šėrykla, nes einant giria žvėrių šėryklose gali matyt padėtus druskos kubus laižymui. Žvėrys bent tur pasirinkimą, lyžtelt ar praeit.
Salomėjoj tokio pasirinkimo nėra.