Tess Gerritsen
Skambutis po vidunakčio

Pakanka dvidešimties sekundžių
laikant užspaustą miego arteriją,
per kurias žmogus neteks sąmonės.
Dar po dviejų minučių ištiks mirtis.
Simonas Densas šių žinių pasisėmė
ne iš medicinos vadovėlio, bet
iš savo paties patyrimo. Densas
taip pat žinojo, kad kilpą reikia
užveržti kaip reikiant. Jeigu virvė
bus nors mažumėlę per laisva, ji leis
brangiam kraujo pliūpsniui patekti į
aukos smegenis, o tai ne tik prailgins
kovą, bet ir jos baigtis taps neaiški. Juk
nėra pavojingesnio priešininko
už mirštantį žmogų.

.

TESS GERRITSEN
Call After Midnight

IT TAKES TWENTY seconds of pressure
on the carotid arteries to render a man unconscious.
Two minutes longer, and death is inevitable.
Simon Dance didn’t need a medical textbook
to tell him these facts—he knew them from experience.
He also knew there could be no slack in the garrote.
If the cord wasn’t taut, if it allowed just a short spurt
of precious blood to reach the victim’s brain,
the struggle would be prolonged. It made the whole
process sloppy, even dangerous. There was nothing
as savage as a dying man.

Ken Follett
Whiteout


01:00
Du pavargę vyrai su apmaudu ir priešiškumu akyse
žiūrėjo į Antoniją Galo. Jie norėjo eiti namo, bet ji neleido.
Abu žinojo, kad taip ir reikia, o tai buvo dar blogiau.
Visi trys buvo Oksenfordo medicinos centro
personalo skyriuje. Antonija, kurią visi vadino Tone,
buvo atsakinga už visos įmonės saugumą.
Oksenfordo centras buvo nedidelė farmacijos įmonė,
biržos žargonu kalbant, smulkmė, tirianti mirtinus virusus.
Saugumas čia buvo neapsakomai svarbus.

1 AM
TWO tired men looked at Antonia Gallo with resentment and
hostility in their eyes. They wanted to go home, but she
would not let them. And they knew she was right, which made
it worse.
All three were in the personnel department of Oxenford Medical.
Antonia, always called Toni, was facilities director, and her main
responsibility was security. Oxenford was a small pharmaceuticals
outfit— a boutique company, in stock market jargon—that did
research on viruses that could kill. Security was deadly serious.

Štetlai



Šiąnakt sužinojau kas yra štetlai,


taigi nemigo naktis nenuėjo perniek.
Įvairių epochų žmogeliūkščiai eina
artyn, kai kurie apgraibomis, ištiesę
rankas. Aiškiai matau praskleistus 
pirštus, rankoves. Sekarijų sužeistas
Romos kareivis ramstosi į kolonas.
Viduramžiškai persipynusiomis
šakomis atropoja voras kryžiuotis.

Didžiojo karo laikai buvo makabriški.
Makabriškesni už aštuonioliktojo
ir kitų amžių marą.

Kruvinas žydas bėga per Anykščius.
Miesto centro šalutinės gatvelės
apipiltos tų pačių žydų pamazgomis,
labai šiltas, netgi gana karštas
metas. Pamazgų aitrybė per šnerves,
bronchus skverbiasi į plaučius.
Išsiblizginęs, dar vakar Šventosios
upės maudynėse dalyvavęs vokietis
juokiasi, jo dantys balti.
Kai kurie langai uždangstyti, kai
kurios užuolaidos nežymiai
atitrauktos. Kas uždraus veizėti,
karo metu langai paupės ir pakrūmės
yra kabelinė televizija, transliuojanti
ir transliteruojanti puikiausius
vaizdus.
Balsas iš nakties linki kuo didesnių
žiūrėjimo malonumų, kartais
sulaikant kvapą ir kuo didesnės smagybės!

“We are actually fourth dimensional beings in a third dimensional body inhabiting a second dimensional world!”

Iš tikro mes esame keturių dimensijų būtybės trijų išmatavimų kūne ir
apgyvendinti dviejų dimensijų pasaulyje.


Neal Cassady

kreipiuosi į LRT
šiuo atveju konkrečiai dėl vesternų demonstravimo


neberodykit prašau to Klinto Ystvudo prašau
jis beviltiškai pasenęs
ir toks yra dar nuo tada kai vaistinėm
bendrabučių vestibiuliuose buitinių paslaugų patalpose
mokyklų Aktų salėse
smulkūs privatininkai rodydavo vidiakus

nerodykit net brolių Koenų
rodykit Tarantiną ir nieko daugiau

Užtat šitas siužetas, jei tik jis kada nors galėtų tapt tikrove, tai būtinai išsipildytų
kaip Daktaro Moro sala. Neatsisakau galimybės kada nors užsiimti vivisekcija.
Sala, kurioje būtų eksperimentuijama Poligrafu Poligrafovičiumi Šarikovu yra mano asmeninė svajonė. Pacientų skaičius, ko gero, būtų ribotas, o pradėčiau nuo papračiausia laikomos apendikso operacijos. Pirmasis išoperuotasis, greičiausiai mirtų, bet kiti gyventų žingeidumo ir mokslo vardan. Bandymai su virusais būtų būtini.
Bandymai du grafomanais tęstųsi be pabaigos.
Aš ir dabar nenuleidžiu rankų, pacientų skaičius yra neribotas,  ko nepasakyčiau apie bandymų pobūdį. Dažniausiai, deja, tenka apsiroboti mentaliojo lygmens operacijomis. Ir jos yra gana vaisingos. Tai skatina ir toliau galvoti apie savo nuosavą, eksperimentinę Daktaro Moro salą.
Aš niekada neprarasiu vilties.

Jei kam įdomu, bet nežinote kokia yra Daktaro Moro užsiėmimų esmė, trumpai paaiškinsiu: „Daktaro Moro saloje“ skausmingomis operacijomis bandoma sužmoginti gyvulius ir laukinius žvėris.
Aš nė kiek neabejoju, kad operacijos truputį bus skausmingos. Net ir teigiamos mutacijos turi savo kainą. Tapsmo Žmogumi kaina yra pati didžiausia. Neskausmingų metamorfozių nebūna arba jų pasitaiko, bet tik pasakose.

gražiausi vakarai yra tada
kai kregždės iš mano spintos
išskrenda pacypčioti

Visos grafomanijos stadijos iki pat dantenų
ir kaulų čiulpų.

palauk tik kregždes suleisiu į spintą

Dar neteko skaityti gražesnės eilutės už šią.

Klausydamas sinoptikės ir nuokalbų mokslų daktarės juokiausi, kai ji atkraginus galvą dangun porino, jog
debesys dabar būdingi šiltajam metui. Lauke ledinis šaltis, nuolat pasninga. Reiktų ir man galvą užvertus
papspoksot į dangų, gal suprasiu senatvinių marazmų kilmę.