Penkta valanda

Atsibust penktą valandą ryto
peržiūrėt orų pranašystę
eit laukan tamsoje

bandyt įmatyt juodą katiną
apgraužtą pelę jo nasruose

juodą šunį
juodą supuvusį obuolį sode
lyg tai jis krisdamas
būtų pažadinęs nemiegančius

klausytis gervių klyxmo
ir galvot nuolat apie tą patį

tamsioji sugedusi pasaulio puse
kiek dar tu kankinsi mane