-----------

Proto tyla

Kaip žvejas išmintingas maἶlių upėn vėl paleidžia,

Taip spiečių gimusių minčių jos žiótyse išleidžiu,

Planai, svajonės ir darbai į ateitį keliauja,

Ten nardo, siaučia guotais, kol žvejai ramiai žuvauja,


O protas visiškai nutilęs tarsi tuščias uostas

Sidabro laivui plaukiančiam link jo seniai paruoštas,

Nelyg iškyšulys apsiaustas jūroj rūko

Signalą siunčia, ir iš švyturio ūmai ištrūkęs


Keliauja jis farvateriu tėkmės plačios, bemintės

Atgal, kol peršokęs rėvàs krištolinès išnyksta

Su ištakom nežemiško šaltinio susiliejęs.

Ir slysta sąmonės paviršium kaip per lygų stiklą


Aukštybių siųstas pranašas – ugninė fregatà,

Ir neša pergalingą žinią kapitonas vėjų. 

----------------
/ Daiva Tamošaitytė/