-----------

Proto tyla

Kaip žvejas išmintingas maἶlių upėn vėl paleidžia,

Taip spiečių gimusių minčių jos žiótyse išleidžiu,

Planai, svajonės ir darbai į ateitį keliauja,

Ten nardo, siaučia guotais, kol žvejai ramiai žuvauja,


O protas visiškai nutilęs tarsi tuščias uostas

Sidabro laivui plaukiančiam link jo seniai paruoštas,

Nelyg iškyšulys apsiaustas jūroj rūko

Signalą siunčia, ir iš švyturio ūmai ištrūkęs


Keliauja jis farvateriu tėkmės plačios, bemintės

Atgal, kol peršokęs rėvàs krištolinès išnyksta

Su ištakom nežemiško šaltinio susiliejęs.

Ir slysta sąmonės paviršium kaip per lygų stiklą


Aukštybių siųstas pranašas – ugninė fregatà,

Ir neša pergalingą žinią kapitonas vėjų. 

----------------
/ Daiva Tamošaitytė/

Knygų mugė ----
reikėjo brautis , draugiškai, su šypsena, 
visgi skaitantys yra dar viena socialinė grupė
civilizuotoj karalystėj.

Atsakiau nesanti užtikrinta, kad santuokoje įmanoma suvokti,
kas iš tiesų esi, tikriau, buvusią save atskirti nuo to asmens,
kuriuo tapai per kitą žmogų. Man netgi dingtelėjo, kad visa
“tikros“ savasties idėja gali būti tik iliuzija: kitaip sakant,
gali justi, kad tavyje yra kažkokia atskira, autonomiška
savastis, bet galbūt toji savastis apskritai neegzistuoja.  / p. 86 /

kada nuo lapų žemė bus marga
tada ir vasarai sakysime atia

"Keiksmažodžiai gali rodyti ne moralės stoką,
o retorikos įgūdžių nebuvimą, kalbos aparato ir minties
greičio nesutapimą. Kai mintis bėga greičiau ar lėčiau už kalbos
aparatą, tuomet pradedama pildyti tuščias vietas visokiais
nereikšmingais žodeliais“...

Mintys ne komerciškos, bet užmokesčio norisi --- ir kas tai pasakė genialiai

"impotencija nesąmoningai kristalizuoti
automatizmo lūžį"  --------

visa pramirkusi ak įmirkose ----
bet neišmokusi
mylėti

ateikite rytoj o jūs ir vėl ateinate šiandien