(šer) menų
vakarėlis

-  tai ar imi

  grantą?

ilgai
einant

ir monotoniškai
spardant
lapus

vis labiau
norisi

ger(ė)ti

žiūrėjimo

pro langą

į kitų langus

baimė

oro uostuose -

tik svetimi
beoriai

ir neorūs

jei ką
ir įmanoma
skaudžiai
prarasti


tai kilnojamąjį
neturtą

lango rankena
palytėta
kaskart
sukuria naują

pavasario
prieigos kodą

kovas
suvokia

savo kovą
voke

mano puikusis
mygtukinis
telefonas

ėmė skleisti
nežemiškus
garso signalus

dar neatsiliepiau

bet ateis diena
kai išdrįsiu

pamišusių
strazdų pulkai

nuo krūmo prie krūmo
nuo stogų
ant laidų
ir vėl atgal

lyg sielos
be vietos

lyg vietos
be sielos