visą vakarą
tuščiažodžiauja
ir sulėtintai
pjausto
argentiniškų jaučių
kepsnius

regis net jų
vėriniai ir laikrodžiai
žybsi
vien
iš nuobodulio

pati drebi
o per visą kiemą
ir kitiems
drebulį varai

tuopa tu tuopa
ką nori man tuo pa
sakyti

debesys
lyg išmesti popiergaliai
kurių kaži kas
nevilty
neįstengė sudeginti

interneto meistras
kažkodėl
dirba per jonines

nupinsim jam
wi fi vainiką

ant žioruojančio
pasaulio stogo
aukščiausieji kulinarai
čirškina
vėlių spirgus

trypčioja
baltapadžiais batais
ir laido
juodus juokelius

ieško
kažko
šaligatvio plyšiuose

čirkšdami
kapoja snapais
taip
lyg ten slypėtų
brangenybės
vertos gyvenimo

lyg joms
ištraukti
būtų likus
paskutinė minutė

ir
elektrik spalvos
uždanga

irisai ir irisai

baigėsi
mano sapnų
gaudyklės
garantinis laikotarpis

nunešiau
taisyti o meistras
giliomis akimis
ėmė man
sapnuotis