pamišusių
strazdų pulkai

nuo krūmo prie krūmo
nuo stogų
ant laidų
ir vėl atgal

lyg sielos
be vietos

lyg vietos
be sielos

ištraukti
iš stalčių gelmių
dienoraščius
kurių kadais
tik netyčia neišmetei

skaityti
tarsi trenktas noveles
apie pamirštus gyvenimus
stebėtis
juoktis
kartais drovėtis
lyg būtų
kažkieno svetimo
rašyta

įstaigų
kabinetuose

vien
liūnai
ir pelkynai

vaikai
nusimeta kuprines -
klykaudami
bėga
greta su vėju
į švytintį debesį

rajono šunes
skuodžia
paskum

jokie laikai
jokie papročiai
jiems
dar nė motais

takas į laisvę

ar

laisvės
takumas

šaldytuve laikomų
vištų
kiaušiniai

dailiuose stiklainėliuose
prikonservuota

sniego

visiems

kuo daugiau
tikrų dalykų,
virpesio
tenai giliai,
gebėjimo išgirsti
kitą

ir kuo mažiau
bereikšmių
blizgalų

paimti

ilgą interviu
iš spalio vėjo

ir stebuklingoje
visatoj
atsidurti

kur niekas dar
žudyti
neišmoko