" O mano širdžiai nebėra kur dėtis"

Betgi, o Dante, tu poetas.
Likimas prie žmogaus paliko būt tave.
Tai net sunkiau
Negu kad būti pragare.
Malonių nesulauksi.
Gero žodžio – irgi.
Tai kur kitur, jeigu ne čia
Galėtumei pravirkdint širdį?
Paverki, Dante Aligjeri.
O jei gali likimais ateitį įspėti -
Meluok, sakydamas
Kokie mes esame geri,
O ryt - dar geresni.

„ Rugienos“

Betgi, o Dante, tu poetas.
Likimas prie žmogaus paliko būt tave.
Tai net sunkiau
Negu kad būti pragare.
Malonių nesulauksi.
Gero žodžio – irgi.
Tai kur kitur, jeigu ne čia
Galėtumei pravirkdint širdį?
Paverki, Dante Aligjeri.
O jei gali likimais ateitį įspėti -
Meluok, sakydamas
Kokie mes esame geri,
O ryt - dar geresni.

„ Rugienos“

O nemaniau, gimtoji, ne,
Kad mailius tiek priverks.

Girdžiu, kaip it virvutė
Iš Grūdo ežero Grūda,
Išbėgus į kelionę,
Tikisi daugiau:
- Nelauk, nelauk -
Išėjusieji nesugrįžta,-
Pavirpa jos nedidelis vanduo.
Juokinga šitokį girdėti.
Atrodo, vos išbėgęs,
Baloje pranyks
Įkris į mažą šaltinėlį
Ir... pasiliks.
Ir bus tada:
„Nelauk, nelauk -
Išėjusieji nesugrįžta".

Po tiltu ties Ašašnykais
Pastoja mailius kelią:
- O Grūda, o maža upele,
Kas mus, mažus, užtars,
Jei ne maži?
Nejau, nejau, nejau
Galėtumei palikti?

Lig Merkio tįsta vingiais kelias,
O mailius priverkia upės akis.

Labas.
Buvau prie šiukšlių dėžės ir štai kokios mintys.
Atėjau ir pagalvojau: o biese, kodėl aš, save gerbiantis, senatve apšviestas žmogus, turėčiau knaisiotis poezijos šiukšlių dėžėse. Negi geresnės vietos gera poezija neranda? Ir kodėl jos kūrėjai taip negerbia savo kūrinių? Kad ir kokie negražūs pelėdos vaikai, o jie jai gražiausi.
Na, nežinau, bet mano metai jau ne tie, kad pagirčiau net rimtus komentatorius, ateinančius komentuoti ten kokio nors kūrinėlio.
Tau irgi, Žili, siūlau savo poeziją paduoti ne bet kur, o ir ją, ir jos skaitytoją gerbiančioje vietoje. Ji to, kaip suprantu, tikrai nusipelno. Seniai, bet atsimenu, kad esu apie tai Tau kalbėjęs. Nuo šios dienos, net nuo šios valandos po Šiūkšlių dėžes nesirausiu. Jeigu  žmogus negerbia savo paties poezijos, kodėl  turėčiau aš ją gerbti? Ar net žinoti?
Jeigu manęs  nesupranti, Žiliau, žinok, kad man skauda...

Bambt! bambt!..
Ir atskamba iš tolumų:
„Atminimas - ne vežimas
Pora žodžių ir... gana“
   
Ūmai jaučiu -
Atgal siunčiu...

Kokie mes buvome keisti
Manydami, kad tiek pakaks.
Kur dingote, bičiuliai pokario basi,
Vaikystės alkanos piliečiai?

Tuomet ir nuotrauka it šventė,
Laimingai nušviečia akis -

Kraujavo naktimis pašvaistės.
Merkinėje išaugo po žeme
Didžiulis kryžių kalnas.
Pakils ar nepakis?
Matysime ar ne?

Bumt! Bumt!
Ir atskamba iš tolumų:
„Atminimas- ne vežimas
Pora žodžių ir... gana“

Greit surūdija širdyje kulka,
O manėme, kad pora žodžių
Atminčiai pakanka.

O juodas varnai mėlyno dangaus,
O seno miško mielas drauge,
Padovanok man plunksną -
Te širdis priglaus
Tavo gyvenimą eilėraščiuose mano
Ir tą, kuris tau skrendant
Išniręs liula – supas po sparnais.
Ir nemanyk, beje, kad vyturių giesmėj
Daugiau didybės, palaimos ar meilės.
Kas su tavim ilgiau gyvenęs,
Tas žino, mato ir supras
Kiek daug dangaus mums dovanoji.
O juk tik ten užgieda vyturiai,
O mano varnai Goliau,
Dievo juodas paukšti,
Tik ten kalnai aukščiausi,
Bet tu - aukščiau.

Girdėjai gi!
Ne vieną kartą prašoma buvai:
- Sustok, Akimirka!
Skausmingai už tave daug užmokėjau.
Tačiau svarbiausia man, kad atėjai,
Nes laikas tavyje įsigeria
Su manimi kartu.
Kaip bus toliau, net nežinau,
Bet iš tavęs jau niekur neišeisiu.

"Šiandien pagalvojau, kad vis tik esi protingas žmogus, VOMAI.
Iš vaikų darželio išėjai anksčiau.
O aš kažkaip rašau tuose "vaikŪŪŪ darželiuose" ir galvoju, kad tai rimtas darbas. Bet staiga perskaitęs klausiant, kas yra GLP pagalvojau, Vomai, kad ČIA daug KAS tik rašantys dėl rašymo.
Rimtesnį  eilėraštį NEDAUG SUPRAS. Bet svarbiausia, kad jų ir neskaito...
Ir jiems to dar nereikia- galvelės neprinokę".

Užkrito sniegas.
Dar maniau,
Kad žilas plaukas šitaip sninga.
Tiek daug prisnigo virš galvos,
Kad, regis,
Neišsi - kaip - stysiu.
Kapstaus.
Bet virš galvos
Vis sninga, sninga, sning...
O sniegenos,
Gražuoliai meilės paukščiai,
Po sniegą lando,
Paieškodamos manęs---
- Nėra, nėra, - girdžiu,-
Gal ryt kas ras...