Betgi, o Dante, tu poetas.
Likimas prie žmogaus paliko būt tave.
Tai net sunkiau
Negu kad būti pragare.
Malonių nesulauksi.
Gero žodžio – irgi.
Tai kur kitur, jeigu ne čia
Galėtumei pravirkdint širdį?
Paverki, Dante Aligjeri.
O jei gali likimais ateitį įspėti -
Meluok, sakydamas
Kokie mes esame geri,
O ryt - dar geresni.

„ Rugienos“