Šiąnakt kaip trenkė, tai maniau, kad visą dangų ar sudaužys perkūnija, ar sudegins žaibais...
Taigi gerai ir tylu net dangun nebūna, kur nėra nei mūsų, triukšmaujančių, nei besistengiančių vienas kitą paniekinti.

Nepyk, Viktorai.
Pastarosios dienos man buvo labai ne kokios.
Laaaabai. Iš savęs išėjusio dažnai nesugaunu, kad galėčiau sugrįžinti  į normalų žmogų.
Sėkmės Tau!
Atsiprašau už savo pamokslus ir nepyk...
Kiauliškai pasielgiau, bet ką daryt, jeigu jau taip.
Galėjau ir kitų atžvilgiu būti tolerantiškesnis.
Dabar tie pamokslai mane patį muša.
2010-08-22 14:10

Gerbiamas (a) WEB ,
Prašau Jus užblokuoti mane iki 2011 sausio
29 d. Tai bus mano 72- asis  gimtadienis, į kurį kviečiu ir JUS.
Tikiuosi, kad dar sulauksiu.
Ps:
Pats "užsiblokuoti" negaliu, kadangi viešai esu pažadėjęs, kad iš Rašykų tik nešamas  kojomis į priekį " išeisiu".
Dar nenešė. 

***************
webmaster 
[i]Jūs įspėjamas dėl kitų vartotojų įžeidinėjimo. Raginame prisiminti svetainės taisykles ir jų laikytis, antraip būsite blokuotas.
2010-08-12 00:40

1942m. Ašmenos getas. Vokiečiai nustato, kad jame per daug nedarbingų žydų. Buvo duotas nurodymas Vilniaus geto policininkams žydams Ašmenos getą „išravėti“. Keliasdešimt policininkų naujomis uniformomis, vadovaujami paties Vilniaus geto policijos viršininko Saleko Deslerio, atvyko į Ašmenos getą. Kad užtikrintų akcijos sėkmę, vokiečiai į talką atsiuntė 6 lietuvius iš „ Zonderkomandos“. Tačiau S. Desleris jų paslaugų atsisakė ir žydai policininkai patys atrinko 410 senų, paliegusių sergančiųjų. O kai atrinktieji policininkų buvo pakrauti į vežimus , maldos namuose susirinkusiems likusiems buvo pasakyta, kad tokių akcijų vykdyti patiems policininkams žydams yra „ labai sunku, tačiau būtų kur kas blogiau, jeigu tai darytų lietuviai“...
Visi „atrinktieji“ buvo nuvežti 8 kilometrus už Ašmenos ir sušaudyti. Akcijai vadovavo S. Desleris, Nosonas Ringas ir Moišė Levas.
Paskui, kai akcijos vykdytojai sugrįžo į Vilnių, geto viršininkas Jakovas Gensas į savo namus sukvietė geto administracijos ir policijos atstovus, nusipelniusius žydų visuomenės veikėjus ir Vilniaus rabiną. Ir ilgai ilgai teisino žydų policininkų akciją Ašmenoje. O baigdamas labai aiškiai apibendrino:“ Tokiu būdų žydu policija išgelbėjo visus, kurie turėjo likti gyvi. Žuvo tie, kuriems jau nebuvo likę ilgai gyventi. Tegu atleidžia mums seni žydai. Jiems teko tapti aukomis, atneštomis ant mūsų ateities altoriaus.
(Iš Ferdinando Kauzono str. „ Labai liūdna pasaka“ išspausdinto „Vakaro Žiniose“ 2010m. liepos 24 d.)

Būna, būna, kai trijų vaikų merga dar vainikėlį saugo.

Pranas, bet kitoks...

Sakau, gal žinote, apie ką ir kaip reikia parašyti, kad nors man būtų įdomu? Apie kitus net ir nekalbu...

Prasmingiausiai atrodo užrašai, kurie išlikę be dienoraščio...

Atsiprašau, Vilnele, kad į savo tekstus įsileidau tokius  žodžius, kai "šikna" "subinė", bet man taip gaunasi, matyt, todėl kad labai stengiuosi būti šiuolaikiškas, beveik sekso senis - be nerių, be maironių, be to, kas buvo seniai seniai. Žodžiu, šiuolaikinis, kuomet  beveik nei vienas man žinomas laikraštis neapsieina  be gražios moters užpakalio.
Bet gal todėl ir graži, aaa?
0 kaip, beje, šis reiškinys  atrodo poezijoje?

Iš tiesų, kas čia prekiauja mirusiomis sielomis? Kokia iš to nauda? Ir kam? O kad jų čia daug, akivaizdu. Pasak erdano - per 900 yra. Asmeniškai manau, kad mirusiųjų netgi daugiau.