Dar vis taikausi sugrįžti, bet nelengva tai  padaryti. Rytoj išeinu
į 79 - tuosius. Nesinori, kad koks piemuo apmyžtų. Tašiau tai ne priežastis taip sergėtis. Nesinori ir pačiam rodytis apsišlapinusiu.
Linkiu visiems sėkmės. Būkite laimingi, o aš prieš tokią kelionę dar sumaniau išsimaudyti pirtyje.

Visiems, visiems kuo geriausių N. Metų linkiu ir atskirai kiekvienam į  kišenę po 2017 eurų  dedu.
Būkite atsargūs, kad  ilgarankiai neapšvarintų.

Niekaip neišeina iš  galvos...
Miestui apie 7000 metų.
O dabar  viršum jo lėktuvai ir miestas netgi  savo pamatų  negali  išgelbėti. Prie jų bandė prisiglausti ligoninės.  Ir jos ne tik, kad po  griuvėsiais, bet... griuvėsiai.
Manęs tai neįbaugino. Manau, kad ir nieko. Tik neapykantos  daugiau tokiems miestų nugalėtojams.

Tokio žygdarbio iš savęs nesitikėjau. Netyčia perskaitęs ČakoPelėdos „Čigonę (6)“, po kelių valandų atėjau perskaityti pradžią. Seniai tiek daug buvau skaitęs. Dabar jau taikausi į antrą dalį, į “Čigonę (2)“
Smagu, kai tokie kūriniai atsiranda RAŠYK. Labai smagu

Mmmm, pamečiau  vieną  dieną.  Atsikėliau  be 23 - iosios.

Prireikė 9 dienų, kad „Rašyk“ 100 kartų atverstų rašomo  kūrinio „Tas mano AŠ“ pradžią. Sakyčiau, tai  daug. Perskaitė, kaip spėju, gal keletas. Tačiau tai irgi nemažai, jeigu tiek. Na, o madam de la  tantico ačiū už tai, kad jį  man duoda galimybę smagiai  stebėti tokią  statistiką.

Taip, prasidėjo.  Taip čia rodau į „...tą mano AŠ“ Neaišku, kaip tai  atrodys ir kiek užtruks, tačiau šiokie tokie apmatai tokiam darbymečiui, sakyčiau, yra. Sumanęs prie jo ir dienoraštį  glausti, manau, kad  gal atminčiai galės padėti.
Bjaurus dalykas, kai ji tokia, kokia dabar turiu.

Kai  matau, kaip kiti sparčiai spaudo klavišus, rašo sakinius, spausdina tekstus, kaip žuvys nardo po internetą, džiaugiuosi suvokęs, kad nors miręs, bet dar krutu.

Kai  ruošiausi išeiti, atrodė, kad neįmanoma. Kai dabar pagalvoju apie  sugrįžimą, atrodo, kad  neįmanoma sugrįžti. Ir čia kaip  emigracija – išėjo, išėjo, išėjo ir sugrįžo tiek, kad jau netrukus iš daugiau negu 3 milijonų Lietuvos gyventojų bepaliksią apie du. Ir Jeruzalės nereikia iššaudyti, kad būtų taip, kaip yra. Gal ir gerai. Prasideda imigracija. Labiau pasistengus turbūt  galima būtų valstybei  turėti  5- 6 milijonus, (o gal ir daugiau) žmonių.

Išgirdau, kad nemenka dalis, gal apie 10 prc. buvusių moksleivių,  neišlaikė lietuvių kalbos egzamino. Kam gal liūdna, o man – ne, nes žinau, kad  nemenka jų dalis ateis čia būti kritikais, kur lietuvių kalbos mokėjimas  nereikalingas. Taigi valiooooooo arba мфдшщщщщщщщ...