O juodas varnai mėlyno dangaus,
O seno miško mielas drauge,
Padovanok man plunksną -
Te širdis priglaus
Tavo gyvenimą eilėraščiuose mano
Ir tą, kuris tau skrendant
Išniręs liula – supas po sparnais.
Ir nemanyk, beje, kad vyturių giesmėj
Daugiau didybės, palaimos ar meilės.
Kas su tavim ilgiau gyvenęs,
Tas žino, mato ir supras
Kiek daug dangaus mums dovanoji.
O juk tik ten užgieda vyturiai,
O mano varnai Goliau,
Dievo juodas paukšti,
Tik ten kalnai aukščiausi,
Bet tu - aukščiau.


Pranas
