PALOK, VIDINI...

Kovas 2010
  teka 06:53
leidžiasi 18:08
ilgumas 11.15

  Delčia (dyla)
23 mėnulio diena   

Šiandien -12°C / -2°C, pasnigs
Rytoj -8°C / 1°C, nepastoviai debesuota

        09
        ANTRADIENIS   
Dominykas Domas Pranciška Žygintas Visgailė Pranė


      Didi išmintis pro mažą gerklę neišlenda
----------------

Svetainės dalykai darosi atgrasesni ir nusiteikęs palikti aktyvesnį gyvenimą jai pačiai, o pats dažniau kalbėsiu su savimi – pats save barsiu, o jeigu atrodys, kad reikia - net pagirsiu. Matyt, reikia priimti nuomonę, kad ta rinktinė poezija, Olimpe užgiedota, ji liaudžiai arba,  geriau pasakius, žmogui, gyvenančiam žemėje, nepriklauso.. Ji daugiau dėl kalno, ant kurio užlipęs giedorėlis, ir dėl jo paties.
Taigi, pagiedok, Vidini. Kaip tu ten?

VIDINIS.
Aš nežinau, kaip šaukti tą ,
Kuris neturi vardo -
Truputis duonos burnoje,
Šiek tiek grindų po kojų padais
Ir man gana.
O tu, puikybėje paskendus,
Kali iš žodžio tiesą.
Ar nematai, kad panaši į tą,
Be apmatų
Ir virstanti į nieką...

Cha! cha! Cha! –nuaidėjo kalnuose.
-  O tu žinai, ką čia, Vidini, pasakei?
-  Galbūt.  O jeigu sakysi, kad nesupranti – tai tavo, Pranuci, kaip ir skęstančiųjų reikalas. Poezija šventas  dalykas, ją reikia kelti į kalną ir glausti prie Dievo.
- O jeigu jo nėra ten, prie ko ją glausti? Prie – nieko? Aš tvirčiau tikiu, kad jeigu Dievas yra, tai jis  Žmoguje. Bet, žinoma, tuomet ir Velnias.
- Et, yra čia protingesnių už mudu.  O mums nei Homeras, nei Vergilijus, nei Dantė, nei, nei, nei... nepriklauso. Esam, kaip girdėjai, pikti grafomanai.
- Palok, Vidini. Moki?
- Moku, bet būna, kuomet ir šunys tingi. Ir net bijo.
- Ir pavargsta, beje...