teka 07:05
leidžiasi 17:58
ilgumas 10.53
Pilnatis
18 mėnulio diena
šiandien -7°C / -2°C, pasnigs
Rytoj -11°C / -2°C, gali pasnigti
04
KETVIRTADIENIS
Kazimieras Daugvydas Daina Vaclava Kazys Vacė
Šv. Kazimieras, Kovarnių diena
Dėl vienos žuvies nieks į vandenį nešoks
----------------------
Vakar, nebaigę mintyti dėl eil. „Prašau“ - priimti jį į knygą ar ne, ir užrašę pirmą jo posmelį, žadėjome su Vidiniu sugrįžti šiandien. Atėjome ir, beje, ne vieni - kartu su mumis ir Dalija. Tačiau pirmiausia gal užrašykime ir anuos du eilėraščio posmus, kad dėl jų nereikėtų ateiti dar kartą. Man, pavyzdžiui, man nelengva manyti, kad vis dėlto yra nemažai žmonių, kurie į tokią atmintį nenori sugrįžti. Ir taip:
Tikiu, matei
Kaip žvakės dega,
Galbūt net tėvui, motinai,
Bičiuliui artimiausiam.
Jei nedegė, ateis tas laikas
Ir uždegs.
Bet tai - ne karas.
O karas jau tada,
Kuomet nelieka pirštų
Net akims užspausti,
Dažnai net - ir akių...
Išpusto pelenais jas
Pirčiupiai sudegę,
O Dievą kryžiai atneša
Paskui...
- Ne kartą, Pranuci, skaičiau šį eilėraštį ir nuomonę pasakiau, o ar atsiras jis knygelėje, ar ne, teks spręsti tau ir gal truputį Vidiniui, - tarė Dalija pavargusios moters balsu. Žinojau, kodėl taip – neseniai išėjusi iš garbingos prozaikų tribūnos, kurioje dar lig šiolei sprendžiami ne per geriausi prozos reikalai. Šitaip sakydama ji, žinoma, netiesiogiai priekaištavo ir mudviems su Vidiniu- esą, tiek daug kartų apie tai kalbėjau, o judu ar negirdite, ar dar kaip. Dabar žinojome net daugiau, o būtent: kūrinių vertinimas balais yra absurdas ir, ji, Dalija, nemananti, kad tai prisideda prie rašymo kokybės gerinimo – užgautas, piktas žmogus negali būti kūrėjas.
- Klausimų nėra, - pasakė Vidinis, atsiliepdamas į Dalios pareiškimą. – Jūsų nuomonė mums labai padeda. Ir ne tik dėl eilėraščio „Prašau“. Nepaisant kokiais balais vertinti Pranucio kūriniai, jie neturėtų būti kriterijumi, atrenkant juos į knygą.
- Žinoma.
- Ačiū, Dalija, - pasakiau, nes man tas jos „ žinoma“ buvo labai reikalingas. Atėjusi į „Rašyk“ prieš pusmetį, dar nebuvo kruopščiau apžvelgusi, kaip atrodantys tie Pranucio balai. Oi, nemažą kiemą jais galima aptverti! Vieni jų su parašai, bet absoliuti dauguma - be, o nemaža dalis kūrinių išvaryta lauk „bendru sprendimu“. Todėl taip ir atsitiko, kad Žalioje Žolėje kūrinėlių keliais šimtais daugiau, negu čia. Kai kurie jų įrikiuoti į ciklą „IŠBRAUKTI BENDRU SPRENDIMU. Beje, visi jie "ŽŽ" buvo priimti su pagarba ir bažnytine ramybe.
Daug šios svetainės kūrėjų ją gerai pažįsta, melsdamiesi savo kūriniais ir ten, „Žalios Žolės“ svetainėje. Jos vardą miniu labai pagarbiai, nes ji padėjo išsaugoti ne tik „RAŠYK“ išbrokuotus kūrinius, bet ir amortizuoti dvasines traumas – priimti kuolus, kaip neišvengiamą būtinybę. Įgytas imunitetas ir dabar labai praverčia, ir aš suprantu, kad atsisakius „Rašyk“ kūrinių vertinimo balais sistemos, ir pats „Rašyk“ prarastų dalį savasties. Todėl toje tribūnoje, kurioje savo nuomonę pasakė Dalija, aš atrodžiau kitoks. Pakeltu seno žmogaus balsu ir žiūrėdamas į lubas kaip į dangų sakiau:
- Taip būtų ramiau, bet čia jaunimo svetainė, tad kodėl gi nepakvailioti. Nenorėkime, kad svetainė būtų rami. Tai būtų pats blogiausias dalykas...
Ir iš tikrųjų, ypatingai kuomet čia pat, šalia yra „Ž Ž“ sau jos kitokiais altoriais ir dauguma mūsų jaučiamės kaip savo namuose.
Ėgi, bet ar neužtrukome ir nenuklydome į lankas?
Dienoraštis, deja, viską pakelia.
Yra Kaziuko turgus, ir yra Šv. Kazimiero bažnyčia...


Pranas





