Kompiuterio aplanką „Eilės“
Visados atverdavau meiliai,
Bet šįkart spyriau su trenksmu-
Eilėraščio čia gero nerandu.
Pykstu!!!
Visi šleivi, kreivi, košmariški,
Tad išrikiuoju juos į eilę:
- Marš šiukšlinėn!
Šypsotis kvaila.

Taip paklusniai visi po vieną
Jie kirto užmiršimo sieną,
Kad, po kvarabais, negaliu
Sukalti padorių eilių

Darbalaukis štai prieš akis
Ir nesvarbu, ką jis sakys.
Lyg ant žarijų sėdžiu,
Bet visą šiukšlinę išmėžiu.
Paskui, pasiraitojusi rankoves,
Su ašarom tą aplanką išploviau.

Švaru, nė vieno terliaus nebeliko,
Gražiai galėsiu laukt šv. Velykų.

Kai šitaip metų triūsą nušienauju,
Kompiuteris ant aplanko užrašo   
NAUJAS.