nieko nauja po saule...

Čia jau - ruduo...
Gal Žemė greičiau sukasi?

gal jau pasibaigs tie prakeikti karščiai...

pavasarį sniego....

išeinu...

tegaliu tik paverkti... na, dar rusiškai pasikeikti... Laikykis, Ukraina

Jei aš sugrįžčiau, tu vėl blogai jausiesi?

tik dvasiškai užmušinėji mane, nes fiziškai nepasiekia rankos

Prisnigo, pripustė, baltumą regiu,
Pro langą pakirdus pirmiausia žiūriu.
O snaigės vis krenta, gausybė drugių...
Tik praveriu langą ir foto turiu...

Pakirdusi užsidegiau žvakelę širdyje

Ir į Tėvynę tyliai pažvelgiau pro ją.

Regiu, pražydę vienišuos languos lyg gėlės

Vilties mažytės skaudžios kibirkštėlės.

O juk kadais turėjom didžią viltį

Iš pelenų lyg Feniksai pakilti,

Dabar tik plėnys plaikstos pasikėlę...

Svetur mūs sūnūs, dukros, anūkėliai...

Bet, kol ugnelė plasta širdyje,

Prašau likimą, kad išsaugotų

Bent ją.