Buvau pasivaikščioti, tolumoje mačiau vieną neaiškią žmogystą... nei katino, nei šuns, net žvirblio nesutikau... tikras karantinas. O gal aš likau šioje planetoje viena? Kiti suspėjo persikraustyti į Mėnulį ar Marsą..
Aūūūūūūūūūūū atsiliepkite, kam palikote mane vieną...
Kiek bepraustum paršą, bekvėpintum, gražiais apdarais aprėdytum, bet paršas paršu ir liks
Palydos
Lydžiu metus...
Lydžiu į nebūtį turbūt
Ir vis atsisuku dar pažiūrėt,
Kur jie nuėjo.
Lydžiu metus...
Nebegrąžinsiu jų atgal,
Jie nesugrįš, jau nulėkė tolyn pavėjui.
Ir nesivysiu jų, kad pataisyčiau,
Ką padariau ne taip,
Turbūt netyčia.
Lydžiu metus...
Ir kai tik reikia peržengti
Naujųjų slenkstį,
Širdis suvirpa ir tada,
Man rodosi, jai uždarytai ankšta.
Lydžiu metus...
Naujieji greit pasensta.
Lydžiu ir juos į nebūtį,
O akys krypsta vis į ryto saulę.
Kaip metai nesugrįžta,
Taip rytas – optinė apgaulė.
Lydžiu taip neramiai, bet tyliai
Ir nesakysiu jau dabar,
Kada ir kaip jais nusivyliau.
Lydžiu metus...
Naujieji neškit saulę.
Ir nesvarbu tai - rytas,
Vidurys dienos, ar vakaras,
Svarbu, kad būtų gera širdyje,
Kad skleistų šilumą ugniakuras.
Lydžiu metus...
Lai bėga, lekia.
Tai nebeišvengiama.
Lydžiu metus...
Naujieji jums sakau:
„Sustok, akimirka žavinga... “
Tu pažiūrėki, kaip gražu,
Kai taip svajingai meile sninga!
Lydžiu metus...
Linkėjimai:
širdies gerumo,
valios stiprumo,
meilės svaigumo,
metų ilgų,
sielai sparnų,
šviesos kely
ir visad visad būkim DIDELI.
Aš tave pažinau iš braižo... ir.. Esi aptešlėjęs ir spuoguotas.
Kompiuterio aplanką „Eilės“
Visados atverdavau meiliai,
Bet šįkart spyriau su trenksmu-
Eilėraščio čia gero nerandu.
Pykstu!!!
Visi šleivi, kreivi, košmariški,
Tad išrikiuoju juos į eilę:
- Marš šiukšlinėn!
Šypsotis kvaila.
Taip paklusniai visi po vieną
Jie kirto užmiršimo sieną,
Kad, po kvarabais, negaliu
Sukalti padorių eilių
Darbalaukis štai prieš akis
Ir nesvarbu, ką jis sakys.
Lyg ant žarijų sėdžiu,
Bet visą šiukšlinę išmėžiu.
Paskui, pasiraitojusi rankoves,
Su ašarom tą aplanką išploviau.
Švaru, nė vieno terliaus nebeliko,
Gražiai galėsiu laukt šv. Velykų.
Kai šitaip metų triūsą nušienauju,
Kompiuteris ant aplanko užrašo
NAUJAS.
BESNIEGĖ ŽIEMA. Pasiilgau vieno besmegenio :)
Pas mus nelijo nuo sniego ištirpimo. Vis šonais šonais praeina, čia pat, bet ant mūsų nepataiko. Matyt, Dievulis galvoja, kad turime šalia du ežerus, upelį ir dar žuvivaisos tvenkinius. Taigi troškulio turėtume nejausti. Ir kur gi ta teisybė po galais, kitur pripliaupė, o mes tik kepam. Gal, sakau, į Strasbūrą kreiptis?
Tik va medaus lyg neblogai bitukės, prinešė, nors "viščiukai skaičiuojami rudenį".
Malonėkite atsiųsti lietaus, kam per daug atseikėta. Būčiau dėkinga, atsiskaitysiu, lašu už lašą.
Aplankiau savo geriausias drauges biteles, išvaliau lizdus, patikrinau, ar dar turi maisto, sutvarkiau aplinką, pasigrožėjau, kaip jos parlekia namučio su žiedadulkėmis aplipusiomis kojytėmis... Juk žydi šalpusniai ir blindės. Ir tokia ramybė sieloje, kad net nuovargio nejaučiu.
ar šis pavasaris mane erzina, ar aš jį. Ir kas mano laiką vagia? A? Vakare vis pasigendu kelių valandų...
1 ---
3 4 5 6 7 ---
10 ---
15 ---
20 ---
25 ---
30 ---
35 ---
40 ---
42[iš viso:
417]