Palydos
Lydžiu metus...
Lydžiu į nebūtį turbūt
Ir vis atsisuku dar pažiūrėt,
Kur jie nuėjo.
Lydžiu metus...
Nebegrąžinsiu jų atgal,
Jie nesugrįš, jau nulėkė tolyn pavėjui.
Ir nesivysiu jų, kad pataisyčiau,
Ką padariau ne taip,
Turbūt netyčia.
Lydžiu metus...
Ir kai tik reikia peržengti
Naujųjų slenkstį,
Širdis suvirpa ir tada,
Man rodosi, jai uždarytai ankšta.
Lydžiu metus...
Naujieji greit pasensta.
Lydžiu ir juos į nebūtį,
O akys krypsta vis į ryto saulę.
Kaip metai nesugrįžta,
Taip rytas – optinė apgaulė.
Lydžiu taip neramiai, bet tyliai
Ir nesakysiu jau dabar,
Kada ir kaip jais nusivyliau.
Lydžiu metus...
Naujieji neškit saulę.
Ir nesvarbu tai - rytas,
Vidurys dienos, ar vakaras,
Svarbu, kad būtų gera širdyje,
Kad skleistų šilumą ugniakuras.
Lydžiu metus...
Lai bėga, lekia.
Tai nebeišvengiama.
Lydžiu metus...
Naujieji jums sakau:
„Sustok, akimirka žavinga... “
Tu pažiūrėki, kaip gražu,
Kai taip svajingai meile sninga!
Lydžiu metus...
Linkėjimai:
širdies gerumo,
valios stiprumo,
meilės svaigumo,
metų ilgų,
sielai sparnų,
šviesos kely
ir visad visad būkim DIDELI.