Nebus atleidimo

Negimusio kūdikio riksmas
Sprogimą raketų nustelbia,
Pavargus motulė palinksta,
Prie grindinio priglaudžia galvą.

Prie žemės gimtos Ukrainos
Priglunda su savo mažyliu,
Aplink sproginėjančios minos
Iš skausmo sekundei prityla.

Už savo Tėvynę, jos laisvę
Net savo gyvybes aukoja,
Kai miestai liepsnoja, kai vaikšto
Jų žemėje svetimos kojos.

Sakau, jei bent Dievas ataktų,
Griovimą stabdytų ir žūtį,
Aušrinę prieš rytą uždegtų
Ir leistų gyviems dar pabūti.

O kaip pavadint tą beprotį,
Kur tautą  ir laisvę jos žudo?
Vargiai ar galiu sugalvoti...
Прощення  ніколи не буде!