Šnekorius: 
Pranai, prieš porą valandų nusimarinau Tėvą.
        2013-02-01 23:29

    *********
Ką gi... Akys užmerktos.
Atėjo amžinumas į namus.
Kad ir žiema, bet Tau nešalta,
Bažnyčios atveriu duris
Ir giedu:

Aleliuja, aleliuja
Aleliuja, aleliu-u-uja...

Ir nesvarbu
Kas čia ateis, ar neateis
Svarbiau, kad pats galėčiau būt ramus
Štai ir eilėraštis
Kaip žvakė rankoj  dega
Ir krečia pelenus tiesiog į dangų.
Aleliuja  tau, Žmogau.

Iki rytojaus

Kiek daug eilėraščių mirę!
Vieni patys, kad tokius išleidžiau,
Nuodėmes man kraudami:
Kiti - svetimų pasmaugti.
Eina beveidžiai eilėraščių gatvėm
Ir šaukia  - VALIOOOO!
Dar žudyti galiu...

Praėjo dvi dienos, kurų nemačiau... Užtat randu pilnus 74 ir pardažią į 75 Ačiū visiems, kas  šią liūdesnio valandėlę pabuvote bent raidėje kartu.

Perskaitęs laikraščio žinutės pavadiniamą Rekordinės eilės pamaniau, kad tikriausiai taip įvardintos Senamadžiaus eilės.. bet, deja, NE. Ten rašoma: Pasienio su Baltarusija kontrolės punktuose vakar vėl nusidriekė vilkikų eilės

Žiūri žmonės sustoję —
Garvežys dūmina gatvę,
Ir nežino, mieli besarmačiai,
Kad keliauju į šventę.

Šnypščia, veržas putodamas garas,
Bet kelias
Iš po kojų neslysta..

Sekmadienis...
Jeigu ne atsitiktinai pasimaišęs kalendorius, ko gero, taip ir nebūčiau sužinojęs, kad  šiandien sekmadienis, kai jau galima ir perskaityti: 
  "Taip buvo padaryta dangus ir žemė, ir visas jų pagražinimas. Ir Dievas septintą dieną pabaigė savo darbą, kurį buvo padaręs; ir ilsėjosi septintą dieną po viso darbo, kurį buvo atlikęs. Ir jis palaimino septintąją dieną ir ją pašventimo..."

Važiavau į sodą ir pasinorėjo turtėti Vilniaus miesto ženkliuką, kurio fone būtų pušis.
Daug Vilniaus patalpinta giriose, kurių karalienė vis dėlto pušelė. Tai gal gražiausia miesto dalis. Bandžiau atsiminti nors vieną ženkliuką su jo fone  esančia pušimi ir neprisiminiau, kad  kur tokį matęs.

Pagalvojau, kad po poros  dienų, yra proga  pradėti rašyti dar vieną sapną, kuris, kaip ir daug  kitų, kaip – pagaliau – sapnui ir tinka, bus  užmirštas. Šį kartą  gal labiau autobiografinį.

- Tu kas?
- Aš vieversys.
Nors, sako, sausyje nebūna jų,
Tačiau ankstus kaip rytas
Į bundantį pasaulį atėjau.

  Bet  apie ką  aš čia? Ne tik vyturių sausyje  nebūna,  bet ir rytai jo labai neankstūs . Jau  septinta valanda, o tamsu ir Vilnius su mano Naujininkais žiburius kūrena. Kita vertus, nesu tikras, ar tuomet buvo rytas. Juolab, kad pelėdos manyje daugiau negu vyturio.

Palieku dar vieną dieną. Nei šiokią, nei tokią, bet kaip ir anos - buvo ir nėra, kai nerūpi, kad būtų...