Iki šiol tenka girdėti priekaištų, kad nesulaukiame savo kūrybai komentarų. Kažkaip tingėdavau pasakyti, o kodėl kažkas turėtų kapstytis manyje. Ypatingai, jeigu ten šiukšlynas Tokius dalykus pačiam reikia išsivalyti.
  Ne, regis, nepykau, kad nesulaukiau ar nesulaukiu komentarų. Dabar gi dar ir prižadu, kad dėl to ir ateityje  nei pyksiu, nei skusiuosi, nei skaudės. Suprantu, kad prireikus pats jais turėčiau pasirūpinti.
  Visiems mums, taigi neišskyręs ir savęs, linkiu gerų Kalėdų.

Beveik neskaitau kitų kūrybos ir darau tiK kaip prisakyta: rašyk...

Kylu į kosmosą, kad gebėčiau atidžiau pasidairyti po savo panosę. Rezultatus tikiuosi pranešti  rytoj.

Ir vis dėlto  manau, kad poezijai išgirsti reikalainga vidinė klausa. Ir  kuriant ją, ir perskaitant. Ir dar manau, kad parašyti lengviau, negu ją taip užrašytą atkartoti perskaitant.

Patylėsiu.
O jeigu kas sumanytų paskaityti mane, tai , prašau, irgi tyliai, nepykdami.
Gera būti tyloje....

Jau kelinta  diena kai kometoje 67P. Greitis 66 000 kilometrų per valandą. Vilniaus kelių  policija net nesuspėja pagalvoti apie baudą.

Kaip visuomet —
Ir šiandien  yra šiandien.
Fui, jau net nusibodo.

Nuotaika tokia, kad atrodo pavargau būti ir sode, ir čia, „Rašyk-e“, ir  net ateityje už dviejų metų, kur bandau įsitaisyti, apglostydamas 2017.

Nuotaika tokia, kad atrodo pavargau būti ir sode, ir čia, „Rašyk-e“, ir  net ateityje už dviejų metų, kur bandau įsitaisyti, apglostydamas 1017.

Dar  viena diena. Geriau, (ir ramiau), kad  be naujienų. Ypatingai tų, vadinamų naminėmis...