Būtų smagu, kad bent sugebėčiau nepalikti „Radijo karietos montažų“, bet ir jie jau slysta iš rankų. Argi ne šikniai? O parodyti į save, kaip jų priežastį, kaip šiknių  gimdytoją, jų meistrą, perėtoją  dar vis nesinori.

Per beveik 10 metų pirmą kartą atsiradau šiukšlių dėžėje.

Grįžtu į komunizmo statybos laikus ir planuoju savo penkmetį, tačiau pajautęs, kad tiek neištversiu, penkmetį daliju perpus. Gal pavyks. Juolab, kad toks  laikas dar irgi užgriebia 2018 metų  vasarį  su jo jubiliejine 16-ja.

Ir šiaip, ir taip mąstau, kaip padaryti, kad tame pačiame  kūrinyje proza mišrainėje su poezija, viena kitai padėtų vardan kokybiškesnio kūrinio, tarkim, produkto. Kažkokia, matyt, galimybė yra, tačiau jos, deja, nežinau. Negi net ir nesusapnuosiu?

Šiandien ariau  kastuvu, pasėjęs akėjau grėbliu ir dabar laukiu  lietaus.
Tikiuosi, kad  sulauksiu.

Užverčiau tekstą anksčiau negu norėjau, bet vis dėlto užverčiau, paklusęs pamotės  priekaištams.  Galbūt teisingiems, o kad dienoraštis „Rašyke“ ,  anot jos, labiau panašus į skelbimų lentą, tai netgi nenuginčijama tiesa.

iGčrbiamas Pranai, jau seniai jus stebiu kaip rašyk* vartotoją, tiksliau, rašyk* vartoja tamstos kūrybinę energiją, o ne atvirkščiai. Neįtikėtinai ilgai esate šiuose namuose, jūs tarsi šios svetainės liudininkas, metraštininkas.
Laikai keičiasi, keičiasi nariai, netgi kartos, o kartų susipriešinimas buvo ir liks.
Pagrindinės vertybės gyvenime išlieka tos pačios, kas žmonijai buvo svarbu dar prieš tūkstantmečius, kai faraonai, su savo nuvalgytais krūminiais, bedantėmis burnomis, valdė tautiečius, tai po šiai dienai yra nenuginčijami vertybiniai dalykai.
Man, kaip ir jums yra svarbu, kad nebūtų smurto, patyčių, bet taip manau, nebus, todėl galima likti čia tik kai kuriais asmeniniais sumetimais.
Stengsiuosi būti mažiau aktyvi :), gal taip pati save apsaugosiu.
Sėkmės jums.

Tai ji, kažkodėl save įvardijusi pamote, tačiau kad taip atsitiktų, matyt, reikia, kažkokios priežasties (-ių).
Paskubėjau atsakyti jai. Gal šį tekstą  dabar  paredaguočiau, bet jį jau jinai gavusi, o  aš iš  jos  sulaukiau mandagaus ačiū. O parašiau  jai  taip:

Ačiū Jums. Suprantu, kad  Jūs daugiau  pajaučiate „Rašyk", negu aš. Tačiau atsimenu, kad tai svetainė, skirta  jauniems žmonėms.  Jie lyginasi su  mūsų protu, pajautomis, žiniomis, savo protą formuodami skaitydami knygas. Ir daugiausia  mūsų. O aš  net ir už daugelio jų tėvus vyresnis. Tokių jau, raide kalbančių, ar, tarkim, dejuojančių dėl kažko, ne kažin kiek ir belikę. Argi verta dėl to pykti? Juolab, kad įžeidinėjimai man  ne naujiena, o kai tai daro chunveibinai, man net  energjią  į smegenis telkia.
Būkite  visur,kur  geriau,  bet RAŠYKe  irgi.

kad  šitaip „ Scenarijų Trispalvei“ rašau. Matyt, neįtaria, kad  ji dabar  man tokia labiausiai reikalinga. Ir va iš jos jau galiu  pranešti, kad  2018- jų  metų rugsėjo 5-oji bus trečiadienį.
O  kur  tuomet  aš?
Deja, šito  nežinau. Ir tai irgi  gerai.

Didžiausias  triznius, mano akim žiūrint, dabar  Rašyk‘uose yra WR. Taip sakau  ne dėl jo poezijos, o  dėl elgsenos. Ot, tik girdėk, jei kas truputį  ne taip, kaip jis supranta (ar net nesupranta), tuoj ir bėga  pas Web. skųstis arba  grasina, kad taip padarys. Per  beveik 10 metų Rašyk‘e  neprisimenu, kad su tokia misija būčiau aplankęs šį Tamstą.  Gal todėl  mano  požiūris į taip trizniuojančius  žmonės yra  ypatingesnis. Štai ir dabar tariu, kad WR kaip triznius gerokai save pranoksta kaip poetą.

Vita Zmogaus amzius 100 metu. Dar daug nepadaryta, dar daug ko norisi, todėl įjunkim bėgi ir vaziuojam toliau.
Pranas Ai, Vitut, tu vis „toliau toliau...“, o R.karietai tuo pat metu reikia apvažinėti ir praeitus beveik 100 metų. „Scenarijus Trispalvei“ yra skirtas LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIUI. Neužsimirškime, ponai. O ant manęs kalnai užgriuvo galvojant kaip padaryti, kad jis bent šiek (kad ir Šklėriams, kasd ir Subartonims), to vertas būtų.