Ačiū „ pamotei“, už gerus žodelius

iGčrbiamas Pranai, jau seniai jus stebiu kaip rašyk* vartotoją, tiksliau, rašyk* vartoja tamstos kūrybinę energiją, o ne atvirkščiai. Neįtikėtinai ilgai esate šiuose namuose, jūs tarsi šios svetainės liudininkas, metraštininkas.
Laikai keičiasi, keičiasi nariai, netgi kartos, o kartų susipriešinimas buvo ir liks.
Pagrindinės vertybės gyvenime išlieka tos pačios, kas žmonijai buvo svarbu dar prieš tūkstantmečius, kai faraonai, su savo nuvalgytais krūminiais, bedantėmis burnomis, valdė tautiečius, tai po šiai dienai yra nenuginčijami vertybiniai dalykai.
Man, kaip ir jums yra svarbu, kad nebūtų smurto, patyčių, bet taip manau, nebus, todėl galima likti čia tik kai kuriais asmeniniais sumetimais.
Stengsiuosi būti mažiau aktyvi :), gal taip pati save apsaugosiu.
Sėkmės jums.

Tai ji, kažkodėl save įvardijusi pamote, tačiau kad taip atsitiktų, matyt, reikia, kažkokios priežasties (-ių).
Paskubėjau atsakyti jai. Gal šį tekstą  dabar  paredaguočiau, bet jį jau jinai gavusi, o  aš iš  jos  sulaukiau mandagaus ačiū. O parašiau  jai  taip:

Ačiū Jums. Suprantu, kad  Jūs daugiau  pajaučiate „Rašyk", negu aš. Tačiau atsimenu, kad tai svetainė, skirta  jauniems žmonėms.  Jie lyginasi su  mūsų protu, pajautomis, žiniomis, savo protą formuodami skaitydami knygas. Ir daugiausia  mūsų. O aš  net ir už daugelio jų tėvus vyresnis. Tokių jau, raide kalbančių, ar, tarkim, dejuojančių dėl kažko, ne kažin kiek ir belikę. Argi verta dėl to pykti? Juolab, kad įžeidinėjimai man  ne naujiena, o kai tai daro chunveibinai, man net  energjią  į smegenis telkia.
Būkite  visur,kur  geriau,  bet RAŠYKe  irgi.