Suprantu, kad su juo reikėsią vienam ir vienatvėje galynėtis. Ir, deja, jau pavėluotu laiku, kai to, ko tokiai veiklai labiausia reikia - taigi  smegenų - jau tik tiek, kad nežinai, kada jos iš galvos ir kaulų baigsią į atšalusius kulnus sutekėti. Tačiau  sprendimas  priimtas ir... tebūnie taip, kaip sunkiai ir  neryžtingai apsispręsta.

tictac_it: 
Tvarkoj, prasmė aiški , kalbėjimo kiek padauginta - rusenančios smilkstančios - juk sinonimai bemaž, visokie ten jungtukai ir irgi - ne ypač reikalingi :)... 4

Aš: 
Kęstut, matematiką, o ypatingiau (man) jos atšaką trigonometriją JAU SENIAI SENIAI supratau kaip poeziją. Tačiau atėjo lemtas laikas atsiTOLINTI nuo jos, o vis tik įsitikinęs, kad ir trigonometrijoje žmogaus sielai poezijos nemažiau, kaip RAŠYKUOSE. Tik KRITIKŲ, kaip suprantu, JI LYG IR NEPRIPAŽINTA, taigi  matematikos poezija, nes (kad ir trigonometrija)  jiems  nežinoma, nepaisant kad YRA... Ot, ir kriukis  baigtas..
  O jeigu dar toliau, tai ji be SIMPATIJŲ ar ANTIPATIJŲ, ji kaip 2x2. Nepyk, bet anai poezijai jau seniai  kritikų neriekia.
Ar neatrodo tau, kad ne tuo užsiimi?
  Rašyk. O savo tokį „verslą“ palik Motiejui, VRidei ir...  ir... ir... Tegu.
  Žinau, kad  nuo tokių žodžių „priplotas“  būsiu, bet... vis tiek dar stengsiuosi prisikelti.

tictac_it
Nesupaprastink taip (lyg išsisukinėtum) Pranai. Apie jokias matematikas aš negalvoju, jokiais vadovėliais netikiu :) Bet pasikuisti po svetimas mintis kažkaip tai išreikštas - argi nuodėmė ? Tai ir naudinga kartais, sako - nuo Alcheimerio sindromo gydo. Pats, va, Senekos laiškus skaitinėjai, ai ir ne tik juos - o juk tai irgi "vadovėlis" :). Tavo pamąstymai - irgi būna "kaip vadovėlyje" kai kada, gerai tik, kad tu į visus "mokinių atsakymus" tik penketus rašai ... na o aš dažnai "kuolus" - gal atsvarai :D

Aš 
Aš tiek daug  nenorėjau pasakyti, tik kad ir  matematikoje yra poezijos. Ir turbūt visur, kad ir staliaus darbe, o tu, Kęstuti, net  kryptelėti neleidi:
- rusenančios, smilkstančios - juk sinonimai bemaž, visokie ten jungtukai ir irgi - ne ypač reikalingi.
Aš nesakau, ar reikalingi  jie ar ne, bet leidžiu  jiems  būti atokiau matematikos ir jos formulių.
Ir dar, mano galva, labai svarbu  tekstą perskaityti taip, kaip jį perskaito jo autorius. Manau, kad tai neįmanoma. Prisimenu L. Noreiką: tekstą  perskaito taip, kad Just. Marcinkevičius pajuokauja, kad, girdi, tik dabar  supratęs, kokį eilėraštį parašęs.
  Tačiau  tiek to. Baikim. Matyt, darom  kiekvienas tai, ką mokam. Aukščiau  bambos  neiššoksim. Kita vertus, o kam to reikia?
Būk drūtas.
P.s: Tik  būk žmogus ir  nepagalvok, kad aš ginu save, neleidžiu  į save parodyti pirštu ar kažkaip kitaip pretenzijas, nepasitenkinimą reiškiu. Puikus esi Žmogus ir tą  žinome tiktai Tu ir Aš.

kol į 2016 -uosius  parskris vyturiai. Iki  tol, manau, apsispręsiu paklusti Motiejui ar ir toliau elgtis, kaip  aš  pats išmanau. Tačiau žinoma, kad geri patarimai neturėtų  būti užmirštami. Ir  taip:

  Aš tave skaitau, ir vertinu kuolais 95 kartus iš šimto. Nes iš mano perspektyvos, tai ką tavo perskaitau yra šlamštas. Ir jei tu nesugebi apsieiti be vaikiškų žaidimų, kai įžeistas ego liejamas komentaruose, tai gal išvis nesi pasirengęs publikuotis erdvėje, kurioje kiekvienas turi teisę nelįst į ..., vien dėl to, kad esi senas ir publikuoji grafomaniškais tempais. Liekis dienoraščiuose - kiek nori. Komentarai po kūriniais skirti kūriniams aptarti, ne virkavimams apie autorius.
2015-08-07 23:45

– Labas,- tuomet pasisveikinau su juo ir taip: – Giriu, kad nebijai ir po blogiausiais vertinimais pasirašyti. Tai vyriška, tai garbinga. Ir būk toks. Gyventi  sunkiau, bet ir pykdami gerbs ir mylės. Aš irgi.
Būk!
A Puokas 
Ačiū, stengiuosi neveidmainiauti, o slapstytis irgi ne mano būdui, tingiu.

tai neatrodo, kad  kas dar bjauraus galėtų atsitikti savo dvasioje. Bet  tikriausia  tai irgi tik prielaida. O Vikvakas savo „ausimis“ padarė neblogą  įspūdį. Gerai  būtų, kad ir aš taip  gebėčiau... Tačiau  dar svarbu, kad išnyko įtarinėjimai. Jis, vadinasi, jis, ir taškas.  O kokiu  jam  būti, tai jau jo reikalas.

------------------------------------------------------------ ---------------------------------------------------------*** ************************************************************ ********---------------------------------------------------- --------------------------------------------

Kad ir  viena ji, bet kuomet ji ir kritikė (- kas), o gal ir administratorė
( -rius}, man regisi, kad  turėtume juos žinot, kad ir slapyvardžiais .
Šiandien Šūdo musei ( oi, atsiprašai,  ne jai, o apie ją) rašiau:
Nelaimingas esi, suprantu ,
Paaukosiu mišioms
į tavo dvasios sveikatą.
Ir kad nebijotum pasirodyi
kas esi
žžžžžžžžžmagau.
žžžžžžžžžžž šūdo muse..
Atsitrauki nuo jo
dar grikiai,
grikiai dar žydi

SUPRANTU, KAD  TAI  BEPRASMIŠKA, NEPADĖS, BETGI GAL ESU ŽMOGUS. O JIE IRGI KLYSTA.
P.S.
Savo šūdo musę jau žinau. Kad ir iš svetimų, bet  visgi patikimų lūpų.
Šiuos užrašus  palieku  jo  vaikaičiams. Atminimui apie bočių, apie  atmiimą bevardę šūdo  musę.

Visi beraščiai skuba į poeziją. Net ir Agicola
jau be sintaksės.

Maniau, kad  suradau paparčio žiedą, o atsikėlęs, žiū, kad  tai tuščias alaus butelis

Kas čia iš  Jūsų  Jonai ir Janinos?
Sveikinu  visus, nepaisant  kokius antpečius nešiojate.  Būkite stiprūs,  sveiki, laimingi. Ir  ilgai ilgai  kūrenkite  savo laužus, uždegtus  gimtadienių  ugnelėmis.