Kai viską, regisi, jau žinai

tai neatrodo, kad  kas dar bjauraus galėtų atsitikti savo dvasioje. Bet  tikriausia  tai irgi tik prielaida. O Vikvakas savo „ausimis“ padarė neblogą  įspūdį. Gerai  būtų, kad ir aš taip  gebėčiau... Tačiau  dar svarbu, kad išnyko įtarinėjimai. Jis, vadinasi, jis, ir taškas.  O kokiu  jam  būti, tai jau jo reikalas.