Birželio 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriuje lankėsi svečiai iš Amerikos – poetė Vitalija Bogutaitė-Keblienė ir literatūros kritikas Kęstutis Keblys. Vitalija Bogutaitė ir Kęstutis Keblys, būdami paaugliai, 1944 m. su tėvais buvo priversti palikti tėvynę. Paradoksas: Vitalija ir Kęstutis Kebliai, pagal išsilavinimą – chemikai, literatūra domėjęsi laisvalaikiu, pasiekė didelio profesionalumo. Pasak V. Bogutaitės, atvykus į JAV, chemija buvo...

Prieš septynerius metus Kaune pradėtas leisti istorijos ir kultūros žurnalas „Žiemgala“, džiuginęs ne tik Šiaurės Lietuvos inteligentiją, bet ir po visą Lietuvą išsibarsčiusius kraštiečius, šiemet sulaukė mažo jubiliejaus. Birželį punktualiai (simptomiško leidinių vėlavimo amžiuje – išskirtinis bruožas) pristatytas penkioliktas žurnalo numeris. Šia proga norėtųsi tarti keletą žodžių. Pastaruoju metu dažnai prabylama apie persisotinusį elitine kultūra Metropolį ir alkstančią Provinciją. Vien...

Vaikų ir paauglių knygų rašytojas iš Didžiosios Britanijos Melvinas Burgessas vasarį lankėsi Lietuvoje. Melvino knygos, pasakojančios apie seksą ir narkotikus, džiugina paauglius ir piktina jų tėvus. Melvinas Burgessas gimė 1954 m. Londone, po mokyklos baigimo persikėlė į Bristolį. Įgijo žurnalisto specialybę, dirbo mūrininku, statybininku, vienu metu turėjo ir savo nedidelį verslą – spausdino ant šilko. 1990 m. išleido savo pirmą knygą jaunimui, o 1991 m. buvo apdovanotas Adrew Carnegie...

Gilles’is Deleuze’as (1925–1995) – vienas ryškiausių prancūzų postfilosofų. 1964 metais jis parašo tekstą „Marcelis Proustas ir ženklai“. Įdomi šiame veikale filosofo mintis apie literatūrinio teksto skaitymą ir interpretavimą. Deleuze’as sakytų – iššifravimo strategiją. Literatūros kūrinys čia atsiduria filosofo dėmesio centre. Savo prasminiu svoriu jis ima konkuruoti su filosofiniu diskursu. Literatūros kritikas galėtų pagrįstai paklausti: kas nutinka pačiam literatūriniam tekstui, kai jį ima...

Su penkių romanų autoriumi Jurgiu Usinavičiumi kalbasi rašytojas Algirdas Pocius Niekas nepaneigs, kad literato stiprybė – ne tik fantazija, bet ir įvairiapusiška gyvenimo patirtis. Vieni rašytojai šios patirties ieško sąmoningai ir išbando įvairiausius darbus. Pavyzdžiui, Jackas Londonas dirbo jūrininku, aukso ieškotoju, medžiotoju, per sniegynus keliavo šunų kinkiniais... Sukaupti įspūdžiai, patirto gyvenimo apmąstymai sudaro jo romanų pagrindą. Jums teko kita – tremtinio dalia. Ar...

Birželio 4 dieną sukako 160 metų nuo literatūros klasikės Žemaitės gimimo. Kelmės savivaldybė ir Žemaitės viešoji biblioteka sukvietė kelmiškius į trijų dienų (birželio 8–10) renginius, skirtus kraštietės atminimui. Žemaitės skaitymuose dalyvavo Žemaitės proanūkė Aldona Janavičienė, rašytoja Bitė Vilimaitė , literatūrologai Juozas Jasaitis, Eugenijus Žmuida ir Kelmės šviesuoliai. Antrą dieną Žemaitės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje vyko literatūros valandėlė „Žemaitės...

Minime Antano Miškinio 100-ąsias metines Dažnai valdiški dėdės ir tetos išmintinga veido išraiška mums sakydavo: „Apie šitai šnekėt dar ne laikas. Arba – tegu apie tai pasako istorikai profesionalai“. Ir pralekia laikas, o tie patys valdiški giminaičiai jau sako: „Dabar jau apie tai šnekėt nebe laikas. Kas buvo – pražuvo. Nebeįdomu“. Taip numarinama istorija, žmonių, giminių ir tautų likimų atminimas. Ir tada susimąstai, ar yra kokia nors laiko properša tarp „dar ne laikas“ ir „jau nebe...

Pirmiausia visiškai sąžiningai privalau savęs paklausti: ar aš tikiu, kad tie tekstai, kuriuos kasdienybėje parašau, tampa poezija, kad tai ir yra poezija? Labai keista, kad, vos tik parašius tokį vieną ar kitą tekstą, abejonių jo verte, kokybe man nekyla. Tačiau praeina kuris laikas, nebūtinai savaitė, gali būti ir keleri metai, ir tie eilėraščiai, kuriuos neabejotinai laikiau knygos pulsu, branduoliu, centru, nebeišlaiko laiko egzamino. Matau save kiaurai: konjunktūrą, kuriai pasidaviau (tegu...

Balandžio 16–22 dienomis Niujorke Salmanas Rushdie suruošė tarptautinį rašytojų festivalį, pavadintą „PEN klubo pasauliniai balsai“, kuriame dalyvavo daugiau kaip 125 rašytojai iš 43 šalių. Vietoj politikos ir kitų administracinių diskusijų, kaip būna per PEN klubo kongresus, Niujorke rašytojai komentavo ir skaitė savo kūrybą. Buvo proga paklausyti mėgstamų rašytojų balsų, pamatyti jų veidus ir pasidžiaugti jų humoru. Niujorkiečiai pribrendo tokiam susitikimui, salės buvo sausakimšos. Daug...

Du kartus per metus anglų kalba leidžiamo „The Vilnius review“ 2005 m. pavasario–vasaros numeris, atnaujinęs išvaizdą, šįsyk plačiau supažindina su penkiais lietuvių autoriais. Skelbiami Marcelijaus Martinaičio eilėraščiai iš jo naujos knygos „K. B. Įtariamas“ (vertė Jonas Zdanys), jos vietą šiandieninėje lietuvių poezijoje ir poeto kūryboje aptaria literatūrologė Viktorija Daujotytė . Spausdinama ištrauka iš paskutinio Jurgio Kunčino romano „Pjūti fjūūt! arba Netiesų dvaras“ (vertė...

Nėra rimtos literatūros apie šią vietovę. Kad ir kiek kas beskalbtų įdomios medžiagos, kol kas jos tėra per maža. Norintiems pažinti ir nuodugniau suvokti šio pašalio žmones ir jų gyvenimo aplinką, reikėtų įsigyti plonos knygelės pavidalu (70 p.) 2005 išėjusį antrą „Žemaičių žemės“ numerį. Jis visas paskirtas Mosėdžio miesteliui ir jo apylinkėms. Yra labai gerų šios ir praeitos dienos nuotraukų, kuriose galima pamatyti ne tik gatves ir žmones, bet ir visas šios vietovės įžymesnes vietas,...

Keisti tie Mažosios Lietuvos žmonės, vadinami „lietuvininkais“, „rytprūsiais“, „šišioniškiais“ ar tiesiog „mažlietuviais“. Tačiau kam dabar rūpi etninių grupių istorija, kai žvelgiame tik į europietišką ateitį? Pasak Domo Kauno, Mažoji Lietuva kelia įvairių asociacijų. Sunku dardėti Karaliaučiaus srities keliais – autobusas bet kada gali subyrėti, o vaizdas pro langą nė kiek nepakitęs nuo pokario metų: laukai ir senų bažnyčių, siekiančių XVI a., griuvėsiai primena laikinai pastatytas filmo...

Lietuvos rašytojų sąjunga pradeda leisti knygų seriją „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“. 3 knygos kasmet. 30 knygų per 10 metų. Lobynas vienoje lentynoje. Taip į jūsų namų biblioteką ateis šiuolaikiškai išleisti svarbiausi XX a. lietuvių literatūros kūriniai. Jums, vaikų mokslams ir jaunimo studijoms, gyvai kūrybos atminčiai ir ateičiai. Idėja ir paslauga: serijos sumanytojai, leidėjai ir rėmėjai yra įsitikinę, kad Lietuvos skaitytojai knygynuose ir bibliotekose visad turi rasti...

Iš Juozo Tumo Vaižganto 1921 m., po rašytojos mirties, parašyto straipsnio „Žemaitės asmuo ir savaimingumas“: „ Julija Beniuševičaitė , neturčių tėvų Žemaičių bajorėlių duktė buvo gimusi Bukontiškės dvarelyje, Plungės parapijoje. Namie savo tarpe kalbėjos lenkiškai; ta kalba ir rašto buvo išmokusi. Gerai atminė 1863 m. sukilimą; pati darbavosi, nešiodama žinių ir maisto girininkams. Ištekėjo taip pat už beturčio žemaičio Lauryno Žymanto kurs dvaruose buvo taip pat prisigėręs lenkų...

Eksportinė Ukrainos literatūros prekė – Jurijus Andruchovičius Ar skaitėtė Jurijų Andruchovičių? Jei ne, įsiminkite šitą pavardę, nes literatūros žinovai teigia, kad šis autorius kada nors gaus Nobelio premiją. Lenkų kritikas Aleksandras Kaczorowskis tvirtina, kad keturiasdešimt penkerių Andruchovičių – poetą, prozaiką, vertėją, eseistą, eksportinę ukrainiečių literatūros prekę – skaityti būtina, nes jo vieta – šalia Gabrielio Garcios Marquezo ir Bohumilo Hrabalo – rašytojų, kurių...

Pusantros valandos trukmės K. Jakučio autorinis koncertas žvakių šviesoje. Tai jau ketvirtas autoriaus koncertas. Keletas atsiliepimų iš trečiojo koncerto, vykusio Jonavoje: http://www.jonava.net/?psl=show&str=949 Ateities g. 43, Ignalina, Ignalinos kultūros namai

Pirmą kartą lietuvių skaitytojui pateikiamas Hermetinio rinkinio vertimas supažindina su įvairiomis filosofinėmis doktrinomis, kurios iš esmės paveikė Vakarų Europos kultūros bei mokslo raidą. Hermiui Trismegistui priskiriami tekstai paveikė islamo civilizaciją ir įkvėpė Europos renesanso mąstytojus. Renginį ves doc. dr. Algis Uždavinys Gedimino pr. 51, Vilnius, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Poezijos pavasario maršrutai Neįmanoma aprėpti visko, kas per dešimtį festivalio dienų vyko jau vien todėl, kad gali papasakoti tik tai, ką pats matei ir kur buvai. O žmogus vienu metu negali skaityti eiles, tarkim, Mažeikiuose ir klausytis gerokai man pabodusio Alvydo Šlepiko Plokščiuose. Gal ir gerai, kad taip netobulai Aukščiausiojo „padarytas“ žmogus ir, atsižvelgiant į tai, tobulai Rašytojų klubo vedėjos Janinos Rutkauskienės sudėlioti festivalio maršrutai bei poetų desantinės...

Juozo Nekrošiaus knygos „Rainiaus džiaugsmai ir bėdos” pristatymas. Vilniaus g. 39, Vilnius, Vilniaus mokytojų namai

Birželio 15 d. Antano Jonyno memorialinio muziejaus sodas virto Sidabro sodu. Čia poetė Aldona Ruseckaitė su pagalbininkais – aktoriumi Egidijumi Stanciku, klarnetistu Valdu Andriuškevičiumi ir gitaristu Tautgirdu Aču – pristatė naujausią savo knygą Sidabro sodai . Lyrinė knygos herojė Kastulė šnekasi su šį vargo klonį palikusiomis dvasios bičiulėmis: Biblijos moterimis, literatūrinių kūrinių autorėmis ir veikėjomis, su mirusia motina. Pastaroji, su kuria Kastulei likę daug nebaigtų pokalbių,...