Prieš baigiamąjį Poezijos pavasario vakarą Vilniaus universiteto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kieme svilinančiai karštą dieną skaičiau lotyniškai rašiusio poeto, popiežiaus Urbono VIII premijos laureato, praminto „sarmatų Horacijumi “, eiles. Regis, vardas toks garsus, o žinios – itin kuklios... M. K. Sarbievijaus „Epigramų knygoje“ atsitiktinai užkliuvo eilutės: Ką daryti?Lietaus šaukias Meilė                          ...

Rašytojų klube atidaryta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Rašytojų retro“. Žiūrėdamas į Antano Sutkaus prieš beveik penkiasdešimt metų, prieš keturiasdešimt metų, prieš trisdešimt metų nufotografuotus rašytojus, supratau, kad stipriausia būtojo laiko energija, būtosios nuotaikos ir pajautos lieka pačiam fotografui. Nors ir atrodo tik nerūpestingai žvilgčiojusiam pro vaizdo ieškiklio akutę. Tai buvo Rašytojų klubo direktorės,...

Diskusijų klubas knygunamai.lt kviečia visus į diskusiją tema: Ar Jurga Ivanauskaitė - krikščioniško tikėjimo pavyzdys? Diskusija vyks www.knygunamai.lt pateikiamo straipsnio pagrindu. Renginio svečias - straipsnio autorius Holger Lahayne. Visus norinčius dalyvauti prašome registruotis info.knygunamai@vaga.lt . Diskusija vyks lietuvių kalba, nes šiuo metu Lietuvoje gyvenantis ir dirbantis Lahayne puikiai kalba lietuviškai. Knygu namai VAGA, kavinėje Double coffee, Gedimino pr. 50,...

Ar skaitymas tinka atostogoms? Klausimas, kurį pats laikas iškelti vasaros pradžioje. Šiemet poilsiaujantiems siūloma ne tik linksmintis per koncertus atvirame ore, bet ir intelektualiai praleisti vasarą su knyga. Nuo birželio 14 d. (ketvirtadienio) pradedamas skaitymo populiarinimo projektas „Praskaityta vasara“ Druskininkus ir Palangą skelbia vasaros skaitymo centrais. Projekto iniciatorius „Skaitytojų klubas“. „Siūlome skaitytojams šią vasarą nepaleisti knygos iš rankų, – teigia klubo...

Šį tekstą būtų galima pradėti taip: ,,Kad ir kur plasnotų, kokias svečias šalis ir širdis aplankytų baltoji Poezijos pavasario paukštė, anksčiau ar vėliau būtinai grįžta į savo lizdą – Kauną, iš kurio prieš keturiasdešimt trejus metus pakilo prasmingam ir aukštam literatūriniam skrydžiui“ (Petras Palilionis, LRS Kauno skyriaus pirmininkas). Teksto pradžiai galbūt tiktų Nemuno ir Neries pakrančių valytojos Valės žodžiai: ,,Jei ne tie giedantys paukštukai, paskęstume šiukšlėse. Kam tuomet mums...

Pavasario pavakarę susirinkę į Maironio lietuvių literatūros muziejų (graikiškai museion – mūzų šventovė), tapome Polihimnijos (muzikos) ir Euterpės (poezijos) dialogo liudininkais. Tiesa, laikai dabar ne antikiniai, ir mūzos dėvėjo ne klasikinius chitonus. XXI a. muzikos mūza savo improvizacijų mediatoriumi pasirinko po metaline suvirintojo kauke pasislėpusį anonimą (avangardinės muzikos kompozitorių ir atlikėją Ramūną Jarą), o poezija kreipėsi į susirinkusiuosius per apgaulingai įprastą...

Knygynų tinklas VAGA (28 knygynai), gegužės 14 – gegužės 20 d. Grožinė literatūra 1. Paulo Coelho Piligrimas” („Vaga“) 2. Herbjorg Wassmo „Tora. Namas su akla stiklo veranda“ („Alma littera“) 3. Jurga Ivanauskaitė „Odė džiaugsmui“ („Tyto alba“) 4. Paulo Coelho „Alchemikas“ („Vaga“) 5. Simon Mawer „Evangelija pagal Judą“(„Alma littera“) 6. John Grisham „Brokeris“ („Jotema“) 7. Jurga Ivanauskaitė „Miegančių drugelių tvirtovė“ („Tyto alba“) 8. Katherine Paterson...

III Įdomu, ką veiktų ir rašytų Jurgis Gimberis, vienas didžiausių šios dienos lietuvių humoristų, jei Lietuvoje nebūtų televizijos, radijo ir kalbininkų? Jo Felikso Žertvos „savaitės prakalbos“ „Urbi et liurbi“ („Jotema“) prasideda ir baigiasi niekad nepabostančiuose nuosavuose namuose, buityje su Balandėle ir greta Balandėlės (kiek tekstų galima parašyti vien apie šunį Reksą, ką jau kalbėti apie neišneštas šiukšles, dūžtančius relikvinius puodelius, modernius žadintuvus ir kt.), o...

Štai ir atsakymas Donaldui Kajokui , kuris balandžio „Nemune“ domėjosi, kodėl jau kelios kartos turi begalę poetų, bet neturi savo poeto, savo Justino Marcinkevičiaus ir savo Pauliaus Širvio : labai schematiškai į tai atsakė kovo „Metų“ diskusijos dalyviai – šiandienė kultūra skatina ne autoritetus, o „žvaigždžių gamybą“. O „žvaigždė“ yra niekas daugiau, tik masinės psichologijos archetipas, masinės sąmonės simuliakrų reprodukcija spaudoje, ekrane. Maža to: „žvaigždžių ideologija“ iš mūsų...

Viename šių metų Poezijos pavasario renginyje, klausydama, kaip prozininkas Andrius Jakučiūnas skaito savo eiles, staiga supratau, kaip reikia skaityti eilėraštį. Mano kartos rašytojai darosi nuobodūs, nuolat apsimetinėdami, kad į renginį pateko netyčia (arba per prievartą atvaryti) ir su skaitomu kūriniu neturi nieko bendra. Tokia savo paties teksto perskaitymo interpretacija yra galima ir visai įdomi, jei nebūtų tapusi masiniu mano kartos reiškiniu. Po poetų pranašų ir poetų nihilistų kartų...

Skaidrius  Kandratavičius ir  Ramūnas  Jaras pristatys naująją knygą „((de) generuotos  nrg) sangriuva/ grojimas paberžėje“ kunigo poeto ir eremito kompozitoriaus jungtinis projektas – knyga bei kompaktinė plokštelė. vyks jogos parodomoji programa „kaitos ratas“ vakaro vedėja rašytoja Aldona Ruseckaitė maloniai laukiame, avėkime patogius batus ir nepamirškime skėčių! Seinų g. 9, Kaunas, Jogos studijos kiemelis

„Berželio“ bibliotekos vidaus kiemelyje, įvyks Lietuvos Nepriklausomos Rašytojų Sąjungos IX - toji Vasaros Poezijos šventė.                  Kaunas,Taikos pr. 113a

Sekmadienį prasidėjo ir dvi savaitės visoje Lietuvoje bei už jos ribų vyks poezijos šventė „Poezijos pavasaris“, pilna jau tradicinių bei naujų, netikėtų renginių ir susitikimų. Šia proga „Bernardinai.lt“ ir kalbina poetą Marcelijų Martinaitį – apie tradicinį „Poezijos pavasario“ almanachą, žodžio reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje bei poezijoje, žaidimus ir vaizduotę. Šiemet „Poezijos pavasariui“ sukanka keturiasdešimt treji. Kaip laikui bėgant keitėsi „Poezijos pavasaris“? Ar pamažu...

Taip monsinjorą Kazimierą Vasiliauską pavadino literatūrologė Viktorija Daujotytė Juozo Tumo-Vaižganto muziejuje vykusiame jo 85-ojo gimtadienio minėjime. Čia Kauno skaitytojams pirmąkart buvo pristatyta ir knyga apie monsinjorą „Žmogus ir jo kalnas“. Simboliška, kad gimtadienio šventė ir knygos pristatymas vyko šiame muziejuje – juk K. Vasiliauskas dažnai vadinamas „antruoju Lietuvos Vaižgantu “. Vieno populiariausių šio laikotarpio kunigų – monsinjoro K. Vasiliausko (1922-2001) asmenybę ir...

(nesurikiuotos pastabos apie Sigito Parulskio „Tris pjeses“) Pjesė „Iš gyvenimo vėlių“ . Į knygą pateko ne tik S. Parulskio, bet ir pjeses recenzavusių žmonių mintys. Jos atrodo rimtesnės ir sunkesnės už pačias pjeses, todėl atsvarai siūlau kitokį rašinėlį Jos Didenybės Mirties, Sigito Parulskio, taip pat visų kitų aktorių – gyvųjų ir mirusiųjų – atsiliepimų knygoje. Šias mintis paskatino S. Parulskio pašmaikštavimai ir flirtas su Jos Didenybe. Ne, tai ne Anglijos ir ne Lietuvos...

Ukmergės rajone, Sližiuose, įvyko kasmetė „Žydinčios vyšnios šakelės“ šventė. Jos metu paskelbiami trys geriausi poetai diplomantai, laureatas ir geriausias jaunasis poetas. Jie renkami „Ūkininko patarėjo“ skaitytojų, kurie siųsdami laiškus išsako nuomonę apie publikuojamų poetų kūrybą. „Žydinčios vyšnios šakelės“ komisijos šerdis – poetė A. Karosaitė sakėsi įsimylėjusi vieną eilėraštį, bet, deja, jo neperskaitė gausiai iš visų Lietuvos pasviečių susirinkusiems žiūrovams. Kompensuodama šią...

Polemika: kritikos situacija Pirmasis sakinys: kūrybos kelias – į gelmę, loginis mąstymas – struktūros. Taigi žirklės atsiranda net neįsibėgėjus. Jei asmuo, kurį įvardijame kaip kritiką, mokslininką, analitiką, galėtų kalbėti kaip hipnozės specialistas, mums liktų tik išklausyti verdikto: „skaitykite, veikia“ arba – „neskaitykite, bergždžia“. Bet visi puikiai žinome, kad jis žvelgia į tekstą pagal tam tikras schemas, kurių pramoksta mokslo įstaigoje ir savarankiškai studijuodamas pasaulio...

Kauno rašytojai 2006 I Paradoksalu: seniai kalbame apie vieną, nedalomą lietuvių literatūrą, į savus kontekstus nuosekliai integruojame visus, net antraeilius išeivijos rašytojus, o apie Vilnių ir Kauną iki šiol tebekalbame kaip apie atskiras kultūrines salas, atskirus kultūrinius fenomenus. Matyt, pačios kultūros, pačios literatūros atmintis yra ir gilesnė, ir fundamentalesnė už konkretaus jos kūrėjo, konkretaus žmogaus atmintį, ir iš jos dar ilgai neišsitrins istoriškai susiklostęs...

Skelbta, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos paminėjimas Kaune, lauko kavinėje „Vasaros olimpas“, įvyks bet kokiu oru. Šventė iš pirmadienio perkelta į šeštadienį, bet tingūs, sunkiai lietingi debesys iš pat ryto giedros nežadėjo. Tačiau apypietę, kai užgrojo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ ir jaunatviškai smagiai treptelėjo dailios šokėjos, o į V. Putvinskio gatvę plūstelėjo plunksnos darbininkai iš visos Lietuvos, bičiulis vėjas išpildė Spaudos baliaus organizatorių...

Varčiau sekmadienį mūsų laikraštį ir įsipainiojau į sąvokas; viskas prasidėjo, kai prisiminiau vieną Herakleito mintį. Jis yra pasakęs: „Visur pilna dievų.“ Nuo to momento ir aš pradėjau matyti Dievus. Supratau, kiek jų yra visur daug. Turiu omenyje ne vien gražias Lietuvos merginas. Tų dievų pilna ne tik išorėje, bet ir mūsų pačių viduje. Štai vienas tiki muzika, kitas daile, trečias kultūros analitika ir eseistika, dar kiti politika, grožine literatūra, plaukų ilgiu, ekonomika, fizika,...