Viename šių metų Poezijos pavasario renginyje, klausydama, kaip prozininkas Andrius Jakučiūnas skaito savo eiles, staiga supratau, kaip reikia skaityti eilėraštį. Mano kartos rašytojai darosi nuobodūs, nuolat apsimetinėdami, kad į renginį pateko netyčia (arba per prievartą atvaryti) ir su skaitomu kūriniu neturi nieko bendra. Tokia savo paties teksto perskaitymo interpretacija yra galima ir visai įdomi, jei nebūtų tapusi masiniu mano kartos reiškiniu. Po poetų pranašų ir poetų nihilistų kartų...

Skaidrius  Kandratavičius ir  Ramūnas  Jaras pristatys naująją knygą „((de) generuotos  nrg) sangriuva/ grojimas paberžėje“ kunigo poeto ir eremito kompozitoriaus jungtinis projektas – knyga bei kompaktinė plokštelė. vyks jogos parodomoji programa „kaitos ratas“ vakaro vedėja rašytoja Aldona Ruseckaitė maloniai laukiame, avėkime patogius batus ir nepamirškime skėčių! Seinų g. 9, Kaunas, Jogos studijos kiemelis

„Berželio“ bibliotekos vidaus kiemelyje, įvyks Lietuvos Nepriklausomos Rašytojų Sąjungos IX - toji Vasaros Poezijos šventė.                  Kaunas,Taikos pr. 113a

Sekmadienį prasidėjo ir dvi savaitės visoje Lietuvoje bei už jos ribų vyks poezijos šventė „Poezijos pavasaris“, pilna jau tradicinių bei naujų, netikėtų renginių ir susitikimų. Šia proga „Bernardinai.lt“ ir kalbina poetą Marcelijų Martinaitį – apie tradicinį „Poezijos pavasario“ almanachą, žodžio reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje bei poezijoje, žaidimus ir vaizduotę. Šiemet „Poezijos pavasariui“ sukanka keturiasdešimt treji. Kaip laikui bėgant keitėsi „Poezijos pavasaris“? Ar pamažu...

Taip monsinjorą Kazimierą Vasiliauską pavadino literatūrologė Viktorija Daujotytė Juozo Tumo-Vaižganto muziejuje vykusiame jo 85-ojo gimtadienio minėjime. Čia Kauno skaitytojams pirmąkart buvo pristatyta ir knyga apie monsinjorą „Žmogus ir jo kalnas“. Simboliška, kad gimtadienio šventė ir knygos pristatymas vyko šiame muziejuje – juk K. Vasiliauskas dažnai vadinamas „antruoju Lietuvos Vaižgantu “. Vieno populiariausių šio laikotarpio kunigų – monsinjoro K. Vasiliausko (1922-2001) asmenybę ir...

(nesurikiuotos pastabos apie Sigito Parulskio „Tris pjeses“) Pjesė „Iš gyvenimo vėlių“ . Į knygą pateko ne tik S. Parulskio, bet ir pjeses recenzavusių žmonių mintys. Jos atrodo rimtesnės ir sunkesnės už pačias pjeses, todėl atsvarai siūlau kitokį rašinėlį Jos Didenybės Mirties, Sigito Parulskio, taip pat visų kitų aktorių – gyvųjų ir mirusiųjų – atsiliepimų knygoje. Šias mintis paskatino S. Parulskio pašmaikštavimai ir flirtas su Jos Didenybe. Ne, tai ne Anglijos ir ne Lietuvos...

Ukmergės rajone, Sližiuose, įvyko kasmetė „Žydinčios vyšnios šakelės“ šventė. Jos metu paskelbiami trys geriausi poetai diplomantai, laureatas ir geriausias jaunasis poetas. Jie renkami „Ūkininko patarėjo“ skaitytojų, kurie siųsdami laiškus išsako nuomonę apie publikuojamų poetų kūrybą. „Žydinčios vyšnios šakelės“ komisijos šerdis – poetė A. Karosaitė sakėsi įsimylėjusi vieną eilėraštį, bet, deja, jo neperskaitė gausiai iš visų Lietuvos pasviečių susirinkusiems žiūrovams. Kompensuodama šią...

Polemika: kritikos situacija Pirmasis sakinys: kūrybos kelias – į gelmę, loginis mąstymas – struktūros. Taigi žirklės atsiranda net neįsibėgėjus. Jei asmuo, kurį įvardijame kaip kritiką, mokslininką, analitiką, galėtų kalbėti kaip hipnozės specialistas, mums liktų tik išklausyti verdikto: „skaitykite, veikia“ arba – „neskaitykite, bergždžia“. Bet visi puikiai žinome, kad jis žvelgia į tekstą pagal tam tikras schemas, kurių pramoksta mokslo įstaigoje ir savarankiškai studijuodamas pasaulio...

Kauno rašytojai 2006 I Paradoksalu: seniai kalbame apie vieną, nedalomą lietuvių literatūrą, į savus kontekstus nuosekliai integruojame visus, net antraeilius išeivijos rašytojus, o apie Vilnių ir Kauną iki šiol tebekalbame kaip apie atskiras kultūrines salas, atskirus kultūrinius fenomenus. Matyt, pačios kultūros, pačios literatūros atmintis yra ir gilesnė, ir fundamentalesnė už konkretaus jos kūrėjo, konkretaus žmogaus atmintį, ir iš jos dar ilgai neišsitrins istoriškai susiklostęs...

Skelbta, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos paminėjimas Kaune, lauko kavinėje „Vasaros olimpas“, įvyks bet kokiu oru. Šventė iš pirmadienio perkelta į šeštadienį, bet tingūs, sunkiai lietingi debesys iš pat ryto giedros nežadėjo. Tačiau apypietę, kai užgrojo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ ir jaunatviškai smagiai treptelėjo dailios šokėjos, o į V. Putvinskio gatvę plūstelėjo plunksnos darbininkai iš visos Lietuvos, bičiulis vėjas išpildė Spaudos baliaus organizatorių...

Varčiau sekmadienį mūsų laikraštį ir įsipainiojau į sąvokas; viskas prasidėjo, kai prisiminiau vieną Herakleito mintį. Jis yra pasakęs: „Visur pilna dievų.“ Nuo to momento ir aš pradėjau matyti Dievus. Supratau, kiek jų yra visur daug. Turiu omenyje ne vien gražias Lietuvos merginas. Tų dievų pilna ne tik išorėje, bet ir mūsų pačių viduje. Štai vienas tiki muzika, kitas daile, trečias kultūros analitika ir eseistika, dar kiti politika, grožine literatūra, plaukų ilgiu, ekonomika, fizika,...

Į šiuolaikinio italų filosofo Gianni Vattimo filosofiją galėtume pažvelgti iš įvairių tematinių bei probleminių perspektyvų. Tačiau aš pasirinkau iš esmės dvi: viena jų – religija, kita – nihilizmas. Galima būtų manyti, kad probleminė perspektyva sukonkretina tematinę. Tam tikra dalimi – taip. Tačiau, kita vertus, bandysiu parodyti, jog nihilizmas Vattimo filosofijoje nėra religijos svarstymo pasekmė ar išraiška. Veikiau atvirkščiai, – religija į jo svarstymų akiratį patenka kaip...

Knygynų tinklas VAGA (28 knygynai), gegužės 7 – gegužės 13 d. Grožinė literatūra 1. Jurga Ivanauskaitė „Odė džiaugsmui“ („Tyto alba“) 2. Paulo Coelho „Piligrimas“ („Vaga“) 3. Herbjorg Wassmo „Tora. Namas su akla stiklo veranda“ („Alma littera“) 4. Paulo Coelho „Alchemikas“ („Vaga“) 5. John Grisham „Brokeris“ („Jotema“) 6. Simon Mawer „Evangelija pagal Judą“(„Alma littera“) 7. Jurga Ivanauskaitė „Pakalnučių metai“ („Tyto alba“) 8. Jurga Ivanauskaitė „Miegančių...

Kalbėti apie kultūrą – slidus ir nedėkingas užsiėmimas. Ypač Lietuvoje, kur apie kultūrą, krepšinį ir euroviziją nusimano kiekvienas. Jei netikite, pasakykite savo kaimynui, kad jis nekultūringas. Galvą dedu, išgirsite išties svarių argumentų, jog fatališkai klystate. Kiekvienas pasaulio padarėlis puikiai žino, kas yra kultūra – tik įsivaizduoja ją savaip, individualiai, priklausomai nuo savosios rūšies ypatybių. Štai, sakykim, kanopinių kultūros suvokimas smarkiai skiriasi nuo plėšrūnų,...

Vilniaus fotografijos galerijoje atidaryta Elenos Tervidytės fotografijų paroda „Jurga Ivanauskaitė. Paskutinieji gyvenimo mėnesiai“. E. Tervidytė – profesionali žurnalistė, savaitraščio „Dialogas“ vyriausioji redaktorė. Literatūrologė Viktorija Daujotytė apie šią parodą rašo: „…žurnalistė Elena Tervidytė, artimai bendraudama su Jurga, nebuvo žurnalistė. Neaprašinėjo. Nepranešinėjo. Bet fotografavo; kad vardas išliktų paskutiniuose vaizduose – daugiausia besikeičiančio veido, akių,...

Baigiamasis tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris vakaras Vilniaus universiteto K. Sarbievijaus kieme Universiteto g. 3, Vilnius, K. Sarbievijaus kiemas

Kadaise skaityta Rašantis žmogus paprastai negali būti neskaitantis. O mūsų kartos žmonės Lietuvoje skaitė tų pačių leidyklų leistas, tose pačiose bibliotekose sukauptas tas pačias knygas. Gal tik eiliškumas buvo skirtingas. Na, gal vienas kitas anksčiau išmoko kurią nors užsienio kalbą ir prisiskaitė dar šio bei to. Bet schema visada vienoda: prieš parašydamas pirmąją savo knygą, perskaitai ne vieną lentyną kitų autorių. Pagaliau kai dar net raidžių nepažįsti, kas nors tau jau skaito...

Iškilmingas Poezijos pavasario laureato paskelbimas ir apdovanojimas Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje Rotušės a. 13, Kaunas,Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelis

vakaras „Poetinis tautų žiedas“ Klaipėdos paveikslų galerijos kiemelyje Liepų g. 33, Klaipėda,Klaipėdos paveikslų galerijos kiemelis

Gegužės 5 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko tryliktoji tradicinė knygos šventė „Laikas gyvena knygose“. Jos rengėjai – Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, „XXVII knygų draugija“ ir Kauno įgulos karininkų ramovė. „Tai šventė tam, kas myli žodį ir knygas,– sakė Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Gediminas Reutas. – Dėkui už tai, kad suprantate, kas yra knyga, ir ją saugote“. Bene labiausiai organizatoriai džiaugėsi tarp svečių matydami Kauno miesto merą Andrių Kupčinską...