Per patį beprotybės įkarštį aš pasiryžau ginti tai, ką maniau esant tikra. Pirmiausia – poreikį dirbti. Man regis, pernelyg daug nuo mūsų nepriklausomų vertybių jau beišnykstančios, kad nepasirūpintume bent jau tomis, už kurias esame atsakingi. Albert Camus Alberto Camus mintis, iš toliau ir giliau motyvuojanti norą pristatyti savitą kultūros faktą – Lietuvos širdies chirurgų knygą „Širdis yra graži“ („Tyto alba“, 2011). „Knyga apie profesorių...

Rugpjūčio 4 d. 16 val. Vilniuje, skvere prie Šv. Kotrynos bažnyčios, atidengiamas atminimo ženklas poetei Juditai Vaičiūnaitei. Šiemet sukako dešimt metų nuo vienos žymiausių praėjusio šimtmečio lietuvių poečių J. Vaičiūnaitės (1937 – 2001) mirties. Daugelį gražiausių savo posmų poetė skyrė Vilniui. Skulptūrinės kompozicijos autorius – Henrikas Orakauskas. Rengėjai – Lietuvos rašytojų sąjunga.  

2010 m. vėl ženkliai sumažėjo ir išleistų knygų skaičius, ir tiražas. Iš viso 2010 m. užregistruota 3176 (2009 m. – 3972, 2008 m. – 4580, 2007 m. – 4567) pavadinimų spaudinių bendru 4,9 mln. egz. tiražu (2009 m. – 6,1 mln., 2008 m. –­ 7,3 mln., 2007 m. – 8 mln.). Taigi knygų ir brošiūrų buvo paskelbta net 20 % mažiau negu 2009 m. (2009 m. – 13 % mažiau nei 2008 m.). Vidutinis knygos tiražas buvo 1,6 tūkst. egz., t. y. 1000 egz. mažesnis nei prieš...

Alina Orlova - viena įdomiausių ir perspektyviausių atlikėjų Lietuvoje. Alinos muzika – tai paprastas, originalus ir žavingas skambesys, kuriame susilieja įvairiausi stiliai nuo alternative iki folk. 2008 metais Alina, kurianti lietuvių, anglų ir rusų kalba, pirmą kartą išvežė savo kūrybą užsienio klausytojams ir koncertavo Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Olandijoje, Latvijoje ir t.t., 2009 metais albumas „Laukinis šuo dingo“ išleistas ir...

Tradicija ir kismas Thomo Manno festivalis neslopsta, šiemet savo įvairialype forma jis Nidoje išsiskleidė jau penkioliktą kartą (liepos 9–17 dienomis)! Patirdamas kismus – nuo pradinio angažuotumo didžiojo rašytojo kūrybai ir asmenybei jau užtektinai atsiribota; nuolat atsinaujindamas – prieš keletą metų šalia tradicinės Žodžio, Muzikos ir Dailės programų triados radosi Kino naktys prie švyturio, daugiausia sutraukiančios jaunimo, o štai šiemet įsiterpė ir...

Jei pasakytume, kad jis dėvi žalias dryžuotas kelnes, kepurėlę ir moka kalbėti, – beveik kiekvienas Švedijos mažylis, o veikiausiai ir suaugęs žmogus pažintų Findusą. Ir ne tik švedai, nes istorijos apie katinėlį Findusą, kuris kartu su dėdulė Petsonu ir būreliu vištų gyvena mažame kaimo namelyje, populiarios ir kitose šalyse. Jų autorius, garsus šiuolaikinis švedų vaikų rašytojas ir iliustruotojas Svenas Nordkvistas, apie Findusą ir Petsoną sukūrė seriją istorijų, kurios žavi viso...

Rašytojo, dainų autoriaus ir atlikėjo Vytauto V. Landsbergio autorinis vakaras Palangos kutūros centre „Ramybė“ (Vytauto g. 35, Palanga). 17 val. popietė vaikams, 20 val. Vytauto V. Landsbergio kūrybos vakaras. Bilietus platina bilietai.lt

Man ne kartą buvo pasitaikiusi progą pakeisti namuose esančią apdriskusią, byrančiais puslapiais knygą ta pačia, tik naujesne. Nė karto ta proga nepasinaudojau. Juk tos suplėšytos, dėmėtos, apipaišytos knygos – tarsi prisiminimų gūsis. Gaila jų. Jos su manimi dalinosi visais gyvenimo džiaugsmais ir vargais. Taip ištikimai tarnavusios, jos nusipelnė ramios senatvės lentynoje... Kodėl nusižudė Hemingway‘us ? Literatūros žurnalistai, psichologai ir biografai jau penkis...

„Ir žiūriu į plaukiančią minią, – / Ir ieškau žmogaus žmonėse“ – šis Vinco Mykolaičio-Putino „Parafrazių“, parašytų 1957-aisiais, vaizdas-mintis pirmiausia iškilo mąstant apie Czesławą Miłoszą jo šimtmečio akivaizdoje, apie autoritetus, kurių šiandien pasigendame. Po Antrojo pasaulinio karo, sunkių jo padarinių Lietuvai ir Rytų Europai, po stingdančių pokario situacijų, kūrybą vertusių mechaniniu, klišiniu rašymu, Putinas bando keltis, ieško „žmogaus...

Apie knygas mažiems ir jauniems Knygos – kaip ir žmonės – mėgsta vienos prie kitų prisiglausti. Nelauktai netikėtai mano paaugliškoje lentynoje tartum pačios susidėliojo keturios knygos –­ visos jos pasakoja apie berniukus, kurie yra neprilygstami, nė kiek nepanašūs į kitus, nepakartojami... Žvilgtelėkim. Neilo Gaimano „Kapinių knyga“ (iš anglų kalbos vertė Elena Macevičiūtė, leidykla „Bonus animus“) –­ tai jaukus (taip, būtent taip)...

Štai puikus kūrybos ir vadybos derinio pavyzdys! Būtent taip, pagarbiai žavėdamasi, sau įvardijau iš Vilniaus turizmo informacinio centro dovanų –­ kartu su kitais spaudos atstovais – gautą ekskursiją, vedančią Norvaišų, Bironto, Delamarso ir kitų romano „Silva rerum“ herojų pėdsakais. O ekskursiją į amžių glūdumos Vilnių vedė pati Kristina Sabaliauskaitė! Kai susirinkom prie Katedros, buvome apdalyti ir materialiomis dovanėlėmis – vilnietiškos architektūros...

Štai jau antra diena tėvo sode skinu vyšnias. Atsikeliu prieš septynias, pasiimu nupjautą limonado butelį (jį reikia pasikabinti ant kaklo lyg gigantišką medalioną). Pasilypėjusi kopėčiomis, raškau į jį prisirpusius vyšnių kūnelius, retkarčiais sušvilpdama pririštam šuniui, kuris pavydžiai inkščia medyje įsikūrusiam objektui. Taigi esu strazdas, renkantis uogas. Vakare jas apipilu cukraus kalnu ir verdu, o tėvas mazgoja stiklainius. Šiais metais geras derlius. Po „Panoramos“...

Viena lentyna mano namuose skirta knygoms, kurias ketinu skaityti. Ta lentyna sausakimša: poetų rinktinės, biografijos, premijuoti rimti romanai ir t.t. Nesvarbu, ką ir kiek skaityčiau, knygų eilė lentynoje niekados netrumpėja. Kai kurie autoriai it sąžinės priekaištas rūdija ten jau keletą metų. Turiu negerą įtarimą, kad perskaityti toje lentynoje esančias knygas – Sizifo darbas. Mano perkimštos smegenys jų vis tiek nebesutalpins. Geriau einu, atsiversiu detektyvą. Juk vasara....

Autorė yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto lektorė. „Visą informaciją galima rasti internete“, – neretai pareiškia bibliotekose nebesilankantys žmonės, o kartais ir jas administruojančių institucijų atstovai. Specialistams tokia nuomonė dažnai sukelia ironišką šypsnį. Tačiau ar iš tiesų šiuolaikinei visuomenei, judančiai perkimštame informaciniame greitkelyje, vis dar reikia bibliotekų paslaugų, jeigu...

Kodėl menininkas mūsų žiniasklaidoje taip dažnai vaizduojamas esąs gobši (ir klastinga) siurbėlė, o statistinis mokesčių mokėtojas – auka? Kam naudinga ir apskritai kokia prasmė įsivaizduoti jį kaip veltėdį, svetimų pinigų vartotoją, piktdžiugiškai nusispjovusį į rinkos dėsnius niekdarį, – menininką, kuris šiaip jau galą su galu paprastai suduria tik labai neprabangiai gyvendamas arba paremtas kokia stipendijėle, kuri, palyginti su atliktu darbu, atrodo gėdingai menka? Daugybę...

„Pakelės šunytyje“ Cz. Miloszas rašė: „Tikriausia neįmanoma nieko pasiekti nebūnant įsitikinus savo pranašumu. O šis atsiranda žiūrint į kitų pasiekimus tarsi per apsuktą žiūroną. Ir paskui sunku išsivaduoti iš padarytos skriaudos jausmo.“ Du „Nemuno“ klausimai Mariui Burokui: Kūrybinė drąsa – kas tai? Kiek ji siejasi su kūrėjo talentu, intelekto galia, vitaline, dvasine, gyvenimiškąja patirtim, vidine stiprybe? O gal tai arčiau troškimo...

Lietuvos rašytojų sąjunga su liūdesiu praneša, kad liepos 17 d., būdama 84-erių, po ilgos ir sunkios ligos Vilniuje mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narė, žymi amerikiečių ir anglų literatūros vertėja į lietuvių kalbą Lilija Vanagienė. Gimusi 1927 m. Panevėžyje, būsimoji vertėja 1950 m. Vilniaus universitete baigė anglistikos studijas, 1954–1961 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute, 1963–1987 m. –­ Lietuvos konservatorijoje. Pirmoji jos išversta knyga –­...

Viena pažįstama, šią savaitę paklaususi, ar žinau, kad nuo šiol pasaulyje nebus gaminamos spausdinamosios / rašomosios mašinėlės, nejučia priminė, jog iš visos Lietuvos rašančiųjų bendruomenės vienas Marius Burokas palaikė šią žinią verta dėmesio. Nors kaip ir jis, aš net neabejoju, kad Lietuvoje tikrai dar esama žmonių, jomis teberašančių. Kodėl tai taip svarbu? Ar maža technologijų iš mūsų akiračio pranyko ne taip jau seniai – lankstieji diskeliai, audio ar videokasetės, magnetofono...

Lietuvos dailės muziejaus ir Lenkijos instituto Vilniuje surengta paroda „Česlovo Milošo Tėvynės ieškojimas“ iki lapkričio 30 d. veikia Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo 3A). Parodoje siekiama pristatyti vieną didžiųjų XX a. Europos rašytojų, Nobelio premijos laureatą, iš Lietuvos kilusį Lenkijos poetą. Profesorės Viktorijos Daujotytės teigimu, „niekas tiksliau už jį neaptarė pavergto proto situacijos, skausmingiau neišreiškė tėvynės ieškojimo ir niekas...

Liepos 16-ąją Ventspilio rašytojų namuose, būdamas 55-erių, mirė latvių poetas ir vertėjas, lietuvių literatūros bičiulis Pėteras Brūveris. P. Brūveris gimė 1957 m. Rygoje, 1980 m. baigė Latvijos valstybinės konservatorijos Kultūros ir menotyros fakultetą. Dirbo literatūros konsultantu laikraštyje „Latvijas Jaunatne“, literatūros skyriaus vedėju savaitraštyje „Literatūra un Māks­la“. Poeziją spausdino nuo 1977 m., išleido ne vieną poezijos rinkinį, rašė...