Gegužės 8 dieną Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje jau ketvirtą kartą vyks kalbos entuziastus suburianti konferencija „Lietuvių kalba ir tapatybė“. Šių metų konferencijos programa kviečia pažvelgti į kalbą ne tik kaip į bendravimo priemonę, bet ir kaip į gyvą kultūros paveldą, formuojantį mūsų indentitetą.

Registracija į konferenciją (nepamirškite pasirinkti praktinio užsiėmimo)

Apie lietuviškumo puoselėjimą gyvenant užsienyje pasakos lituanistinio švietimo ekspertė Vilija Stukaitė, pranešime „Lituanistinė mokykla – vienijanti jėga išlaikant tapatybę“ atskleisianti, kaip lituanistinės mokyklos padeda šeimoms išlaikyti ryšį su kalba, kultūra ir tautine tapatybe. Gyvendami daugiakalbėje aplinkoje, vaikai neretai susiduria su klausimu – kas aš esu? Lituanistinė mokykla tampa saugia erdve, kur kalbama lietuviškai, kuriamas bendruomeniškumo jausmas ir skatinamas atviras požiūris į šiuolaikinės tapatybės įvairovę.

Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė kvies patyrinėti pavardžių pasaulį. Pranešime „Lietuvių leksikos ir darybos elementų įvairovė mūsų pavardėse“ mokslininkė atskleis, kaip mūsų pavardėse slypi senųjų baltų kalbų klodai, leksinės šaknys, darybos priemonės ir regioniniai kalbiniai skirtumai.

Belgijoje gyvenanti lietuvių poetė A. Žagrakalytė pristatys literatūrinę esė „Ardėnų arklys“, pasakojančią apie ramius belgus, nervingus lietuvius ir jų arklius. „Svarstysiu apie vietą, kuriai priklausau. Ką reiškia gyventi tarp dviejų šalių ir tarp dviejų kalbų. Kodėl mano Belgijoje užaugę vaikai laisvai kalba lietuviškai ir kodėl už tai nenusipelnau jokio medalio“, – sako autorė.

Taip pat bus atidaryta Lietuvoje dar nematyto formato Gretos Kondrataitės-Paleckienės poezijos paroda „Mano širdies balsas“. Kiekvienas iš 15-os parodoje eksponuojamų eilėraščių pateikiamas be skyrybos ženklų, suteikiant žiūrovams galimybę tapti kūrėjais. Tokiu būdu parodos autorė kvies išgirsti eilėraščius savo vidiniu balsu, o kiekviena interpretacija taps nauju kūriniu.

Taip pat konferencijos metu politikas dr. Darius Kuolys apžvelgs senosios Lietuvos tapatybės ryšius su kalba, dr. Nijolė Tuomienė kalbės apie kintančią Pietryčių Lietuvos gyventojų tapatybę, vietiškumo sampratą ir daugiakalbystę, o Lietuvių kalbos instituto direktorius dr. Darius Ivoška aptars prūsų kalbos ir vardyno svarbą kultūrinėje atmintyje.

Teorinę konferencijos dalį papildys praktinės veiklos – ekskursija po A. Mickevičiaus biblioteką, edukacija „Stebuklingasis Juditos Vaičiūnaitės Vilnius“ bei Lietuvių kalbos dienų viktorina.

Konferenciją vainikuos dokumentinės apybraižos „Lietuviška tapatybė ir savastis“ (iš ciklo „Byla prieš carą“) peržiūra ir susitikimas su jos kūrėjais – dr. Violeta Meiliūnaite, Vytautu Jonu Juška ir Dainiumi Radzevičiumi.

Gegužės 8 dienos konferencijos „Lietuvių kalba ir tapatybė“ programa:

9.30–10.00 Konferencijos dalyvių registracija, pasitikimo kava

10.00–10.10 Konferencijos atidarymas, sveikinimai Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė

10.10–10.30 Senosios Lietuvos tapatybė ir lietuvių kalba. Dr. Darius Kuolys, Vilniaus universitetas

10.35–10.55 Kintanti Pietryčių Lietuvos gyventojų tapatybė: vietiškumo (tuteišiškumo) samprata ir daugiakalbystė. Dr. Nijolė Tuomienė, Lietuvių kalbos institutas, Geolingvistikos centras

11.00–11.20 „Ardėnų arklys“. Agnė Žagrakalytė, rašytoja

11.25–11.45 Lietuvių leksikos ir darybos elementų įvairovė mūsų pavardėse. Prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė, Vilniaus universitetas, Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Baltistikos katedra

11.50–12.05 Gretos Kondrataitės-Paleckienės poezijos parodos „Mano širdies balsas“ atidarymas

12.05–13.00 Pietų pertrauka

13.00–14.00 Praktiniai užsiėmimai (reikalinga registracija):

Ekskursija po biblioteką „Kur gyveno stiprios moterys?“ Bibliografė Jurga Kauzonienė

Lietuvių kalbos dienų viktorina. VLKK ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė

Edukacija „Stebuklingasis Juditos Vaičiūnaitės Vilnius“. Dailininkė Kristina Karvelytė, bibliografė Aušra Gudavičiūtė

14.00–14.15 Kavos pertrauka

14.20–14.40 Lituanistinė mokykla – vienijanti jėga išlaikant tapatybę. Virginija Stukaitė, lituanistinio švietimo ekspertė

14.45–15.05 Prūsų kultūrinė tapatybė kalboje ir vardyne. Dr. Darius Ivoška, Lietuvių kalbos institutas

15.10–16.00 Dokumentinės apybraižos „Lietuviška tapatybė ir savastis“ iš ciklo „Byla prieš carą“ peržiūra ir susitikimas su kūrėjais dr. Violeta Meiliūnaitė, Vytautu Jonu Juška, Dainiumi Radzevičiumi

16.00–16.15 Apibendrinimas, konferencijos uždarymas

Konferencijos moderatorius – televizijos žurnalistas Kristupas Naraškevičius

Atsisiųsti konferencijos programą galima ČIA.

Konferencijos organizatorius – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, rėmėja – Valstybinė lietuvių kalbos komisija, partneris – Ekslibris.lt.

Literatūros METAI: pavasaris

gegužės 14 d. 18 val. Lietuvos rašytojų sąjungoje (K. Sirvydo g. 6)

Žurnalas „Metai“ tęsia sezoninių renginių tradiciją ir kviečia kartu pavartyti pavasarinius numerius, pasiklausyti įdomiausių ir mėgstamų autorių, naujausios poezijos, prozos, vertimų ir šių dienų literatūros įžvalgų, įsitraukti į diskusiją apie grįžtantį skaitymo draivą.

Vakaro dalyviai: poetė Sabina Brilo, poetai, vertėjai Almis Grybauskas, Vladas Braziūnas, prozininkas Augminas Petronis, literatūrologė Jūratė Sprindytė ir „Metų“ vyriausiasis redaktorius Antanas Šimkus.

Renginį ves literatūrologas Regimantas Tamošaitis.

Renginys nemokamas.

Šaltinis >>

„Antgamtinis pasaulis“ - Lietuvos fantastų tęstinis leidinys laukia savo autorių. Kūrinius siųsti iki 2025 m. rugsėjo 1 d. adresu: apasaulis@yahoo.com 

Kūriniai turėtų būti ne ilgesni kaip 15 puslapių (autoriaus vardas, pavardė, slapyvardis, teksto formatas 4A, Word, šriftas Times New Roman, dydis 12).

Atsiųstų tekstų tinkamumą vertina redakcinė kolegija.

Tekstai vertinami pagal šiuos kriterijus: kūrinio temos naujumas, originalumas, kalbos savitumas, autoriaus naudojamos meninės išraiškos priemonės ir aktualumas skaitytojui.

Autoriui asmeniškai pranešime ar jo kūrinys bus leidinyje.

Pretenzijos dėl atrankos kriterijų leidiniui neatitikusių tekstų nepriimamos.

Autorius pateikdamas tekstą laiške patvirtina, kad yra atsiųsto kūrinio autorius.

Redakcija neatsako, jei autorius pateikia plagiatą ir nenagrinėja su plagiatu susijusių teisinių problemų. Už autorių teisių pažeidimus pagal galiojančius teisės aktus atsako tekstus atsiuntę autoriai.

Atsiųsti įžeidžiantys, smurtinio pobūdžio, su gausiomis rašybos klaidomis tekstai nespausdinami ir nekomentuojami. 

Varėnos viešoji biblioteka kviečia teikti poezijos kūrinius vaikų poeto Anzelmo Matučio premijai gauti.

Premija konkurso būdu skiriama profesionaliam poetui arba suaugusiam literatui mėgėjui už gražiausią eilėraštį vaikams apie Tėvynę, Žemę, Gamtą. Eilėraštis turi būti sukurtas per praėjusius dvejus metus ir publikuotas poezijos rinkiniuose arba periodinėje spaudoje.

Premijos tikslas – propaguoti Anzelmo Matučio kūrybos tradicijas, skatinti poetus kurti eilėraščius vaikams apie Tėvynę, Žemę, Gamtą, įamžinti žymaus vaikų poeto Anzelmo Matučio atminimą.

Kandidatūras premijai gauti gali siūlyti patys autoriai, fiziniai ir juridiniai asmenys.

Laisvos formos paraiškos dalyvauti konkurse (nurodant kūrinį, autorių ir kontaktinę informaciją) pateikiamos Varėnos rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, Vytauto g. 19, 65189 Varėna arba el. paštu vaikai@varenosvb.lt iki gegužės 10 d.
Prie paraiškos pridedama eilėraščio kopija.
Paraiškoje būtina nurodyti šaltinį: jei eilėraštis publikuotas knygoje, nurodomas knygos autorius, pavadinimas, leidykla, leidimo metai, puslapiai, kuriuose išspausdintas siūlomas eilėraštis; jei eilėraštis publikuotas periodiniame leidinyje, nurodamas jo pavadinimas, leidimo metai, numeris (žurnalui), mėnuo ir diena (laikraščiui), puslapiai, kuriuose publikuotas siūlomas eilėraštis.

Premijos skyrimo nuostatus galima rasti bibliotekos interneto svetainėje.

Anzelmo Matučio premiją 2010 m. įsteigė Varėnos rajono savivaldybės taryba. Ji teikiama kas
dveji metai poetinės kūrybos šventėje „Poezijos pavasarėlis“, kurią organizuoja Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Premijos laureatais jau yra tapę Vladas Braziūnas, Vainius Bakas, Jonas Endrijaitis, Vilius Baltrėnas, Violeta Židonytė, Stanislovas Abromavičius, Petras Panavas.

https://rasytojai.lt/kvieciame-teikti-poezijos-kurinius-anzelmo-matucio-premijai-gauti/

Pavasaris vis tvinsta raidėmis ir eilutėmis, tad pats laikas išgužėti ir prisipoetinti. Dar neprisipoetinusius, poezija kvėpuojančius, mėgstančius pagurkšnoti posmų kavą, skaityti paveikslus ir visus, mėgstančius švęsti, kviečiame į Pasaulinės poezijos dienos minėjimą kovo 21 d. 18 val. Lietuvos rašytojų sąjungoje (Sirvydo g. 6, Vilnius).

Skaitys poetai Kristina Tamulevičiūtė, Lina Buividavičiūtė, Mantas Balakauskas, Birutė Grašytė-Black, Saulius Vasiliauskas. Renginį ves Linas Daugėla.

Taip pat vyks Dovilės Mušinskaitės parodos „Tie maži žmogeliukai kosmose“ atidarymas.

Po skaitymų bus atviras mikrofonas.

https://rasytojai.lt/pasaulines-poezijos-dienos-skaitymai

P. R. Liubertaitės knygoje „Lemtis būti fotografu“ apžvelgta fotomenininko Algimanto Žižiūno nelengva vaikystė ir jaunystė, mokslo metai vidurinėje mokykloje, vėliau technikume. Po paskyrimo į Anykščių vyno gamyklą, išdirbus nustatytą laiką, darbas Anykščių rajoninio laikraščio redakcijoje.

Atskleistas gyvenimas Vilniuje, studijos Vilniaus universitete, darbas savaitraštyje „Kalba Vilnius“ su skurdžia buitimi jau brandžiame amžiuje, bet gausus sumanymų ir užmojų.

Knygoje nemažai kolegų, draugų, bendradarbių prisiminimų ir knygos autorės išgirstų pasakojimų. Svarbūs kritiko Skirmanto Valiulio vertinimai ir redakcijos bendradarbio žurnalisto, rašytojo Vygando Račkaičio apibūdinimai.

Žvelgiant į fotografo darbų visumą, juos galima suskirstyti į tris sritis: reportažinę, arba spaudos, dokumentinę ir meninę. Visos sritys yra glaudžiai susijusios, papildančios viena kitą.

Reportažinė fotografija, kaip ir daugelio jo kolegų, buvo pragyvenimo šaltinis. Meno, kultūros, mokslo ir politikos asmenybių fotografijos sudaro puikų „Portretų“ ciklą. Padėtas pagrindas giminingam ciklui „Veidai ir mintys“. Šalia portretų pridedama portretuojamųjų mintys apie gyvenimą, darbą, kūrybą, motto, credo. tiedu ciklai sukurti laikantis dokumentalumo, bet juose akivaizdus ir meninis pradas.

Kuriant moterų portretus, eksperimentuojama su nuotraukomis pagal „kadras ant kadro“ principą. Taip gimė meninė poetinė fotografija, įdomi tiek sumanymo originalumu, tiek poetiniais ieškojimais ir įvairove.

Fotomenininkas dirbo anuomet, kai nebuvo labai gerų fotoaparatų, o nuotraukų gaminimas laboratorijoje užimdavo daug laiko, tačiau būti geru fotografu, sugebančiu įprasminti ne tik faktus ir įdomias ar netikėtas gyvenimo akimirkas, netrukdė nei sąlygos, nei laikas, nei medžiagos. Padėjo kantrybė, užsispyrimas siekti tikslo ir begalinis atsidavimas savo profesijai.

https://www.rasyk.lt/knygos/lemtis-buti-fotografu/4644.html

9-ąjį elektroninio žurnalo „Rankos“ numerį jau galima atsisiųsti PDF formatu.

Kviečiame sklaidyti, skaityti, apžiūrinėti!

Facebooke mus rasite >>

Jeigu norite bendradarbiauti, savo kūrinius galite siųsti adresu: redakcija.rankos@gmail.com

23-oji Juozo Tumo-Vaižganto premija už J. Tumo-Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus monografijoje „Vaižganto asmuo ir kūryba: krikščionybės ir modernybės sąveika“ (Vytauto Didžiojo universitetas, 2023), kartu apmąstant ir šių dienų Lietuvos kultūrą, vertybių sistemą, raidos perspektyvas, skirta humanitarinių mokslų daktarei Gitanai Vanagaitei.

Rugsėjo 14 d., Vaižganto gimtajame Maleišių kaime (Anykščių r., Svėdasų sen.) laureatei buvo įteiktas diplomas, medalis ir 1 300 eurų premija. Šventinį renginį organizavo Anykščių r. savivaldybė, Svėdasų seniūnija, Anykščių kultūros centras, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus.

Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, įsteigė kasmetinę Juozo Tumo-Vaižganto premiją. 2024 m. Anykščių rajono savivaldybė tapo šios premijos bendrasteigėja.

Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už atskleidžiamą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) sintezę, už kūryboje puoselėjamas vaižgantiškas idėjas ir vertybes bei jų raišką literatūrinėje ir publicistinėje kūryboje ir (arba) J.  Tumo-Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus, vertinant praėjusių dvejų kalendorinių metų kūrybą. Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Aistė Kučinskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Alfas Pakėnas, Jurgita Žana Raškevičiūtė,  Kazys Saja, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas ir kiti.

Gitanos Vanagaitės kandidatūrą pasiūlė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Šiais metais premijai taip pat buvo pasiūlyti: Laimonas Inis (knyga „Aštuoni Kuršmarių vėjai: Mažoji Lietuva. Interpretacijos“), Aldona Dudonytė-Širvinskienė (romanas „Išdavystė“), Povilas Sigitas Krivickas (knyga „Šypsniai ir vypsniai“), Henrikas Giedrius Vaitiekūnas (knyga „Felčerio užrašai: sveikatos patarimai, proto mankšta ir gyvenimiški pamąstymai“).  

Į Vertinimo komisiją Anykščių r. savivaldybė buvo delegavusi Daivą Goštautaitę-Oškeliūnienę ir Dangirą Nefienę, Rašytojų sąjunga – Alvydą Katiną, Antaną Šimkų ir Regimantą Tamošaitį, Žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija – Aureliją Arlauskienę, Audronę Nugaraitę ir Perpetuą Dumšienę.

Gitana Vanagaitė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Moderniosios literatūros skyriaus vadovė, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros docentė. <...>

Skaitykite toliau čia >>

Lietuvos rašytojų sąjungos informacija
Vytauto ir Aldonos Bagdonų nuotraukos