Varėnos viešoji biblioteka kviečia teikti poezijos kūrinius vaikų poeto Anzelmo Matučio premijai gauti.

Premija konkurso būdu skiriama profesionaliam poetui arba suaugusiam literatui mėgėjui už gražiausią eilėraštį vaikams apie Tėvynę, Žemę, Gamtą. Eilėraštis turi būti sukurtas per praėjusius dvejus metus ir publikuotas poezijos rinkiniuose arba periodinėje spaudoje.

Premijos tikslas – propaguoti Anzelmo Matučio kūrybos tradicijas, skatinti poetus kurti eilėraščius vaikams apie Tėvynę, Žemę, Gamtą, įamžinti žymaus vaikų poeto Anzelmo Matučio atminimą.

Kandidatūras premijai gauti gali siūlyti patys autoriai, fiziniai ir juridiniai asmenys.

Laisvos formos paraiškos dalyvauti konkurse (nurodant kūrinį, autorių ir kontaktinę informaciją) pateikiamos Varėnos rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, Vytauto g. 19, 65189 Varėna arba el. paštu vaikai@varenosvb.lt iki gegužės 10 d.
Prie paraiškos pridedama eilėraščio kopija.
Paraiškoje būtina nurodyti šaltinį: jei eilėraštis publikuotas knygoje, nurodomas knygos autorius, pavadinimas, leidykla, leidimo metai, puslapiai, kuriuose išspausdintas siūlomas eilėraštis; jei eilėraštis publikuotas periodiniame leidinyje, nurodamas jo pavadinimas, leidimo metai, numeris (žurnalui), mėnuo ir diena (laikraščiui), puslapiai, kuriuose publikuotas siūlomas eilėraštis.

Premijos skyrimo nuostatus galima rasti bibliotekos interneto svetainėje.

Anzelmo Matučio premiją 2010 m. įsteigė Varėnos rajono savivaldybės taryba. Ji teikiama kas
dveji metai poetinės kūrybos šventėje „Poezijos pavasarėlis“, kurią organizuoja Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Premijos laureatais jau yra tapę Vladas Braziūnas, Vainius Bakas, Jonas Endrijaitis, Vilius Baltrėnas, Violeta Židonytė, Stanislovas Abromavičius, Petras Panavas.

https://rasytojai.lt/kvieciame-teikti-poezijos-kurinius-anzelmo-matucio-premijai-gauti/

Pavasaris vis tvinsta raidėmis ir eilutėmis, tad pats laikas išgužėti ir prisipoetinti. Dar neprisipoetinusius, poezija kvėpuojančius, mėgstančius pagurkšnoti posmų kavą, skaityti paveikslus ir visus, mėgstančius švęsti, kviečiame į Pasaulinės poezijos dienos minėjimą kovo 21 d. 18 val. Lietuvos rašytojų sąjungoje (Sirvydo g. 6, Vilnius).

Skaitys poetai Kristina Tamulevičiūtė, Lina Buividavičiūtė, Mantas Balakauskas, Birutė Grašytė-Black, Saulius Vasiliauskas. Renginį ves Linas Daugėla.

Taip pat vyks Dovilės Mušinskaitės parodos „Tie maži žmogeliukai kosmose“ atidarymas.

Po skaitymų bus atviras mikrofonas.

https://rasytojai.lt/pasaulines-poezijos-dienos-skaitymai

„Antgamtinis pasaulis“ - Lietuvos fantastų tęstinis leidinys laukia savo autorių. Kūrinius siųsti iki 2025 m. rugsėjo 1 d. adresu: apasaulis@yahoo.com 

Kūriniai turėtų būti ne ilgesni kaip 15 puslapių (autoriaus vardas, pavardė, slapyvardis, teksto formatas 4A, Word, šriftas Times New Roman, dydis 12).

Atsiųstų tekstų tinkamumą vertina redakcinė kolegija.

Tekstai vertinami pagal šiuos kriterijus: kūrinio temos naujumas, originalumas, kalbos savitumas, autoriaus naudojamos meninės išraiškos priemonės ir aktualumas skaitytojui.

Autoriui asmeniškai pranešime ar jo kūrinys bus leidinyje.

Pretenzijos dėl atrankos kriterijų leidiniui neatitikusių tekstų nepriimamos.

Autorius pateikdamas tekstą laiške patvirtina, kad yra atsiųsto kūrinio autorius.

Redakcija neatsako, jei autorius pateikia plagiatą ir nenagrinėja su plagiatu susijusių teisinių problemų. Už autorių teisių pažeidimus pagal galiojančius teisės aktus atsako tekstus atsiuntę autoriai.

Atsiųsti įžeidžiantys, smurtinio pobūdžio, su gausiomis rašybos klaidomis tekstai nespausdinami ir nekomentuojami. 

P. R. Liubertaitės knygoje „Lemtis būti fotografu“ apžvelgta fotomenininko Algimanto Žižiūno nelengva vaikystė ir jaunystė, mokslo metai vidurinėje mokykloje, vėliau technikume. Po paskyrimo į Anykščių vyno gamyklą, išdirbus nustatytą laiką, darbas Anykščių rajoninio laikraščio redakcijoje.

Atskleistas gyvenimas Vilniuje, studijos Vilniaus universitete, darbas savaitraštyje „Kalba Vilnius“ su skurdžia buitimi jau brandžiame amžiuje, bet gausus sumanymų ir užmojų.

Knygoje nemažai kolegų, draugų, bendradarbių prisiminimų ir knygos autorės išgirstų pasakojimų. Svarbūs kritiko Skirmanto Valiulio vertinimai ir redakcijos bendradarbio žurnalisto, rašytojo Vygando Račkaičio apibūdinimai.

Žvelgiant į fotografo darbų visumą, juos galima suskirstyti į tris sritis: reportažinę, arba spaudos, dokumentinę ir meninę. Visos sritys yra glaudžiai susijusios, papildančios viena kitą.

Reportažinė fotografija, kaip ir daugelio jo kolegų, buvo pragyvenimo šaltinis. Meno, kultūros, mokslo ir politikos asmenybių fotografijos sudaro puikų „Portretų“ ciklą. Padėtas pagrindas giminingam ciklui „Veidai ir mintys“. Šalia portretų pridedama portretuojamųjų mintys apie gyvenimą, darbą, kūrybą, motto, credo. tiedu ciklai sukurti laikantis dokumentalumo, bet juose akivaizdus ir meninis pradas.

Kuriant moterų portretus, eksperimentuojama su nuotraukomis pagal „kadras ant kadro“ principą. Taip gimė meninė poetinė fotografija, įdomi tiek sumanymo originalumu, tiek poetiniais ieškojimais ir įvairove.

Fotomenininkas dirbo anuomet, kai nebuvo labai gerų fotoaparatų, o nuotraukų gaminimas laboratorijoje užimdavo daug laiko, tačiau būti geru fotografu, sugebančiu įprasminti ne tik faktus ir įdomias ar netikėtas gyvenimo akimirkas, netrukdė nei sąlygos, nei laikas, nei medžiagos. Padėjo kantrybė, užsispyrimas siekti tikslo ir begalinis atsidavimas savo profesijai.

https://www.rasyk.lt/knygos/lemtis-buti-fotografu/4644.html

9-ąjį elektroninio žurnalo „Rankos“ numerį jau galima atsisiųsti PDF formatu.

Kviečiame sklaidyti, skaityti, apžiūrinėti!

Facebooke mus rasite >>

Jeigu norite bendradarbiauti, savo kūrinius galite siųsti adresu: redakcija.rankos@gmail.com

23-oji Juozo Tumo-Vaižganto premija už J. Tumo-Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus monografijoje „Vaižganto asmuo ir kūryba: krikščionybės ir modernybės sąveika“ (Vytauto Didžiojo universitetas, 2023), kartu apmąstant ir šių dienų Lietuvos kultūrą, vertybių sistemą, raidos perspektyvas, skirta humanitarinių mokslų daktarei Gitanai Vanagaitei.

Rugsėjo 14 d., Vaižganto gimtajame Maleišių kaime (Anykščių r., Svėdasų sen.) laureatei buvo įteiktas diplomas, medalis ir 1 300 eurų premija. Šventinį renginį organizavo Anykščių r. savivaldybė, Svėdasų seniūnija, Anykščių kultūros centras, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus.

Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, įsteigė kasmetinę Juozo Tumo-Vaižganto premiją. 2024 m. Anykščių rajono savivaldybė tapo šios premijos bendrasteigėja.

Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už atskleidžiamą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) sintezę, už kūryboje puoselėjamas vaižgantiškas idėjas ir vertybes bei jų raišką literatūrinėje ir publicistinėje kūryboje ir (arba) J.  Tumo-Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus, vertinant praėjusių dvejų kalendorinių metų kūrybą. Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Aistė Kučinskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Alfas Pakėnas, Jurgita Žana Raškevičiūtė,  Kazys Saja, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas ir kiti.

Gitanos Vanagaitės kandidatūrą pasiūlė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Šiais metais premijai taip pat buvo pasiūlyti: Laimonas Inis (knyga „Aštuoni Kuršmarių vėjai: Mažoji Lietuva. Interpretacijos“), Aldona Dudonytė-Širvinskienė (romanas „Išdavystė“), Povilas Sigitas Krivickas (knyga „Šypsniai ir vypsniai“), Henrikas Giedrius Vaitiekūnas (knyga „Felčerio užrašai: sveikatos patarimai, proto mankšta ir gyvenimiški pamąstymai“).  

Į Vertinimo komisiją Anykščių r. savivaldybė buvo delegavusi Daivą Goštautaitę-Oškeliūnienę ir Dangirą Nefienę, Rašytojų sąjunga – Alvydą Katiną, Antaną Šimkų ir Regimantą Tamošaitį, Žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija – Aureliją Arlauskienę, Audronę Nugaraitę ir Perpetuą Dumšienę.

Gitana Vanagaitė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Moderniosios literatūros skyriaus vadovė, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros docentė. <...>

Skaitykite toliau čia >>

Lietuvos rašytojų sąjungos informacija
Vytauto ir Aldonos Bagdonų nuotraukos

Šiemet 60-ąjį gimtadienį atšventęs tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ atsinaujina: Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos siūlymu, VšĮ „Rašytojų klubas“ organizuojamo festivalio vadovu paskyrė poetą, literatūros ir kultūros ekspertą Dainių Dirgėlą. Jis pakeičia iki šiol festivaliui vadovavusią „Rašytojų klubo“ direktorę Janiną Rutkauskienę. Nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. Janina Rutkauskienė išeina ir iš „Rašytojų klubo“ direktorės pareigų. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus priimtas Lietuvos rašytojų sąjungos, kuri yra „Rašytojų klubo“ steigėja, valdybos sprendimas, kas perims klubo direktoriaus pareigas iš nuo 1995 metų jam vadovavusios Janinos Rutkauskienės.

Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ rengiamas nuo 1965-ųjų, ir yra laikomas vienu iš ilgiausią istoriją turinčių poezijos festivalių pasaulyje. 2003 metais Lietuvos rašytojų sąjunga festivalio vykdymą perdavė „Rašytojų klubui“, o jo direktorė Janina Rutkauskienė tapo „Poezijos pavasario“ vadove. Didžiulę kultūrinių ir literatūrinių renginių organizavimo darbo patirtį sukaupusi Janina Rutkauskienė pasiekė, kad festivalis ne tik išliktų, bet ir be jokios pauzės kasmet pasiektų tūkstančius poezijos gerbėjų Lietuvoje ir pasaulyje. Pasak ilgametės „Rašytojų klubo“ direktorės, festivaliui atėjo metas keistis: „Laikas peržiūrėti, kas sukurta ir išmokta per šiuos 60 metų, ką norisi pasilikti, o ko galbūt atsisakyti. Tikiu, kad festivalis yra reikalingas kūrėjams ir skaitytojams, o naujajam jo vadovui linkiu ištvermės ir lankstumo, kurio visuomet prireikia dirbant su tokio masto renginiais“. <...>

Skaitykite toliau čia >>

Nuoširdžiai sveikiname rašytoją Danutę Kalinauskaitę, kuriai š. m. rugsėjo 12 d. Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje buvo įteikta aštuntoji respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija.

Prozininkė ir eseistė, kurios biografijoje – ne vienas apdovanojimas, šių metų komisijos buvo įvertinta už sodrų pasakojimą apie kelionę į praeitį bandant surasti savosios genties pėdsakus ir susigrąžinti asmeninę istoriją, už meistriškai sužaistą šachmatų partiją tarp užmaršties ir atminties, kurios metu gimstanti vieno žmogaus, šeimos, giminės istorija lyg veidrodis atspindi laiko slinktis ir Lietuvos visuomenės patirtis XIX ir XX a. bei su šių patirčių nulemtus savistabos bandymus.

Romanas „Baltieji prieš juoduosius“ (leidykla „Tyto alba“) geriausiai iš visų konkursui pateiktų kūrinių atitiko konkurso nuostatų vertinimo kriterijus.

Į premijos įteikimo šventę pasveikinti laureatės susirinko būrys garbingų svečių: Izraelio valstybės nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein, LR Seimo narys Eugenijus Sabutis, Jonavos rajono savivaldybės Tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Vijolė Šadauskienė, Kasmetinės respublikinės Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinės premijos komisijos atstovė Giedrė Narbutaitė Kontrimė, Grigorijaus Kanovičiaus sūnus Sergey Kanovich. Premiją laureatei įteikė Bibliotekos direktorė Skirma Gajauskaitė. <...>

Toliau skaitykite čia >>