Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Trisdešimt septintas Žemaitės premijos laureatas

2005-07-18
Birželio 4 dieną sukako 160 metų nuo literatūros klasikės Žemaitės gimimo. Kelmės savivaldybė ir Žemaitės viešoji biblioteka sukvietė kelmiškius į trijų dienų (birželio 8–10) renginius, skirtus kraštietės atminimui. Žemaitės skaitymuose dalyvavo Žemaitės proanūkė Aldona Janavičienė, rašytoja Bitė Vilimaitė, literatūrologai Juozas Jasaitis, Eugenijus Žmuida ir Kelmės šviesuoliai. Antrą dieną Žemaitės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje vyko literatūros valandėlė „Žemaitės „lekcijos“ vaikams“.

Trečioji jubiliejinių renginių diena buvo skirta kasmetinės Žemaitės premijos įteikimui ir laureato pagerbimui.

Prieš keturiasdešimt metų kelmiečių įsteigta Žemaitės literatūrinė premija šįmet įteikta trisdešimt septintam laureatui. Juo tapo Kelmėje gimęs, augęs, vidurinę mokyklą ten baigęs dabar pasaulyje žinomas lietuvių rašytojas Icchokas Meras. Nors pats rašytojas, gyvenantis Izraelyje, iškilmėse Ušnėnuose negalėjo dalyvauti, premija už apsakymų knygą „Stotelė vidukelėj“ perduota garbingam svečiui – Lietuvos ambasadoriui Izraelyje Alfonsui Eidintui. Ambasadorius, priimdamas bičiulio premiją, pažadėjo, kad ji iškilmingai bus įteikta rašytojui Lietuvos ambasadoje surengtame vakare.

Saulėtą birželio pavakarę gausiai susirinkusieji P. Višinskio tėvų sodo pievelėje, skardenant paukščių balsams, o retkarčiais ir neramiam Žemaitės proanūkės gaidžiui, žinią apie trisdešimt septintąjį laureatą sutiko palankiai, nuoširdžiai reikšdami simpatijas kraštiečiui. Išklausytas ambasadoriaus A. Eidinto pasakojimas apie I. Mero, kaip neoficialaus Lietuvos kultūros atašė, Izraelyje veiklą Lietuvos labui. Jo pastangomis užmegzti ryšiai tarp Švietimo ir Kultūros ministerijų, Rašytojų sąjungų, Nacionalinių bibliotekų. Savotiška kultūros švente tapo lietuviškų knygų stendo atidarymas tarptautinėje Jeruzalės knygų mugėje. Šiuo metu rašytojas rūpinasi dviem projektais: lietuvių poetų antologija hebrajų kalba ir lietuviško kino savaite Izraelyje.

Sveikinimus rašytojui perdavė Kelmės meras K. Arvasevičius, šiltai jį prisiminė buvę klasės draugai, bičiuliai. Tarp svečių malonu buvo matyti Žemaitės proanūkes, antrųjų I. Mero tėvų Dainauskų anūkę (vyriausiojo sūnaus dukterį) Reginą Razminienę, kuri pirmoji elektroniniu paštu perdavė rašytojui žinią apie gražų vakarą jo garbei. Žemaitės premijos laureatus, istoriją ir dabartį bei perspektyvas aptarė Kelmės laikraščio „Bičiulis“ žurnalistas B. Klimašauskas.

Mero kūryba po sovietinės tremties grįžo į Lietuvą kartu su nepriklausomybe. Išleistos jo knygos: „Striptizas, arba Paryžius–Roma–Paryžius; Sara“ (du romanai), Vilnius, „Vaga“, 1991; „Lygiosios trunka akimirką; Ant ko laikosi pasaulis; Ties gatvės žibintu“ (trys romanai), Vilnius, Rašytojų sąjungos leidykla, 1998; „Stotelė vidukelėj“, Vilnius, Rašytojų sąjungos leidykla, 2004. Pažymint rašytojo gimimo septyniasdešimtmetį (2004 metų spalio 8 dieną), Lietuvių literatūros ir tautosakos institute buvo surengta mokslinė konferencija, skirta jo kūrybai. Konferencijos medžiagą rengiamasi išleisti. Tačiau kol kas I. Meras, išverstas į dvidešimt pasaulio kalbų, apdovanotas Izraelio, pasaulinių organizacijų ir lietuvių išeivijos premijomis, vis dar plačiau žinomas pasaulyje negu Lietuvoje. Užtat rašytojas, sulaukęs netikėtos žinios, nuoširdžiai džiaugiasi pagaliau gavęs pirmą Lietuvos premiją, kuri jam ypač brangi ir dėl to, kad susijusi su Kelme, su lietuvių literatūros Motinos vardu.

Premijuotoji apsakymų knyga „Stotelė vidukelėj“ minima tarp geriausių, išleistų praėjusiais metais. Tai skaudus ir jaudinantis meninis liudijimas žmogaus, išgyvenusio holokausto siaubą, praradusio tėviškę su tėvų kapais, sunkiai ieškančio savojo identiteto protėvių žemėje. „Lietuvos kaip savo tėvynės niekados neatsisakysiu“, – sako rašytojas.

Apie I. Mero kūrybos lietuviškumą, jo santykį su tradicija, skaudų ryšį su gimtąja žeme, dėkingumą jį užauginusiai lietuvių Dainauskų šeimai ir visiems lietuviams, gelbėjusiems žydus, kalbėjo rašytoja Vanda Juknaitė (1994 metų Žemaitės premijos laureatė), literatūrologė Loreta Mačianskaitė ir šio straipsnelio autorė.

Egzistencinės problematikos, konstruktyvių formų I. Mero proza kai kuriems vertinimo komisijos nariams pasirodė gana tolima Žemaitės tradicijai. Vilnietėms viešnioms teko uždavinys šiuolaikiškesnėmis literatūrologinėmis nuostatomis pagrįsti mūsų laikų modernios meninės kūrybos santykį su tradicija. Remtasi požiūriu, jog naujosios literatūros skirstymas į kaimišką ir miestišką yra atgyvenęs, nes svarbesnė ne fizinė, o dvasinė vaizduojamo žmogaus erdvė. Kita vertus, apsakymas „Kartus rūgštynių skonis“ visiškai atitinka prieš keturiasdešimt metų nustatytas konkurso sąlygas. O anuomet už geriausią kūrinį kaimo tematika būdavo apdovanojami ir atskiri apsakymai, dabar tapę mūsų literatūros pasididžiavimu (J. Apučio „Erčia, kur gaivus vanduo“, R. Granausko „Vidudienio dalgis“). Natūraliai iškilo klausimas, ar, atsižvelgiant į naujų laikų poreikius, neturėtų būti persvarstyti 1965 metais visuotiniame kolūkiečių susirinkime nustatyti vertinimo kriterijai? Būdinga mūsų epochos situacija – kelionė, žmogus – keleivis, jis tarsi tarp miesto ir kaimo, jo erdvė – nebe uždaras kaimas (tokio jau nebėra), o visas pasaulis. Visa tai, kas mūsų praeities kūrėjų padaryta gerai, nebegali būti kartojama, rašytojas turi ieškoti naujos kalbos, ryšio su savo epocha. Praeitį pagerbiame ne ją pakartodami, o būdami jos verti.


Elena Bukelienė
 

Rašytojai

Icchokas  Meras
1934 - 2014
 

Knygos

 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą