Apie ją rašo "The New York Times"dienraštis.  Vertimas iš anglų kalbos

Theodore S. Thurston

Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra,
tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba
ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų.  Ir vis
dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį
giminingumą, negu kad gamta būtų būtų galėjusi sukurti, ne tik
veiksmažodžių šaknyse, bet ir taip pat ir gramatinės struktūros
formose bei žodžių morfologinėj konstrukcijoj.  Toks aiškus
giminingumas, kad bet koks filologas gali matyti labai aiškiai, kad
sanskritas, graikų ir lotyno kalbos turėjo išssivystyti  iš bendro
šaltinio - lietuvių kalbos.

    Dėl panašios priežasties galima daryti prielaidą, kad heruliai,
rugiai, gotai, senprūsiai, latviai ir jų kalbos buvo tos pačios
kilmės, nes jie buvo senovės lietuviai.

Mokslininkai yra pripažinę lietuvius primityvios arijų kultūros ir
civilizacijos atstovais. Įžymūs filologai sutinka, kad lietuvių kalba
yra ne tik seniausia kalba pasaulyje šiandien, bet ir arijų pripažinta
kaip jų kalbų šaltinis prieš pastebint sanskrito evoliuciją.  Lietuvių
kalbos senumas ir jos gramatinė struktūra priskiria ją tam pačiam
laikotarpiui kaip ir seniausias sanskritas - 2000m. pr.m.e. arba dar
anksčiau.

Lietuvių kalba yra arijų prokalbė ir žymiems kalbininkams buvo
žinoma, kad ji buvo šnekamoji - nerašytinė kalba, vartojama Europoje
daugelį šimtmečių.  Tačiau naujausi lingvistiniai tyrinėjimai aię

aiškiai įrodo, kad lietuvių kalba buvo rašoma netgi prieš
krikščionybės erą, nors kaip seniai prieš krikščionybės erą  yra sunku
nustatyti. Bet remiantis ligvistiniais įrodymais ir senoviniais
raštais Indijoj ir Persijoj, galima manyti, kad lietuvių kalba buvo
rašoma net 1000 metų prieš Kristaus gimimą.

Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra jų kalba, kuri yra
vienas iš didžiausių žmonijos pasiekimų.  Ji pralenkia visas kitas
Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia
gramatine struktūra.  Galima aiškiai matyti aukščiausiai išvystytos
gramatikos ir iš natūralių ir gražių jų kalbos garsų, kad lietuviai iš
tiesų turėjo kūrybingumo genijų labai ankstyvoje mūsų civilizacijos
eroje. Lietuvių kalbos balsių sistema yra labiausiai antikinė savo
stiliumi.  Ji yra senesnė, negu sanskritas, latvių, graikų ir lotynų
kalbos čia išdėstyta tvarka.

    Lingvistinės paleontologijos duomenimis yra tiesa, kad iš visų
kalbų tik lietuvių kalba išlaikė primityviosios arijų šnekamasios
kalbos grynumą nuo to tolimo antikinio laikotarpio iki šių dienų.
Daugelis antikinių kalbų seniai išnyko iš žmonijos istorijos, tačiau
lietuvių kalba yra kaip antikinis balto marmuro paminklas, kuris
tebestovi  neapneštas laiko dulkėmis po daugelio šimtmečių ilgaamžės
žmonijos istorijos.

    Lietuvių kalbos morfologija aiškiai mums atskleidžia daug
neišaiškintų senovės civilizacijos istorinių paslapčių, žymiai
išplečia lingvistikos mokslo horizontus ir praplečia žmonijos žinias
apie jos dar neatskleistą praeitį.  Atradimas lietuvių kalbos
stebėtino panašumo su avesta (senąja persų kalba) ir su sanskritu
akivaizdžiai atvėrė naujus horizontus lingvistikos mokslo srityje,
remiantis lyginamosios morfologijos išvadomis.  Dar daugiau, lietuvių
kalbos morfologija įtikinamai įrodo, kad valdančioji klasė arva
senovės hititų ( Hittite-Gititis) valdovai turėjo pavardes, panašias į
lietuvių.  Žymus anglų mokslininkas Robert G. Latham buvo absoliučiai
teisus, kai jis pareiškė: "Pačioje kalboje glūdi daugiau, negu bet
kuriuose jos kūriniuose..."

    Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei
Lietuva abūtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik
arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi
didžiausią brangenybę pasaulyje - savo senovinę gražią kalbą.

    Lietuvių kalba išaukštinta dėl jos antikiškumo bei grožio ir dėl
jos didelės reikšmės lyginamsios filologijos mokslui ne tik žinomų
kalbininkų, bet ir didžiausio iš visų filosopų - ImanuelioKanto.
Sekančios fragmentinės citatos iš garsių kalbotyros  mokslininkų darbų
parodys lietuvių kalbos vertingumą ir svarbą pasaulio kultūrai.
Benjamin W. Dwight savo knygoje Modernioji filologija (Modern
Philology) labai stipriai pabrėžia didžiulę lietuvių kalbos reikšmę
kalbotyros mokslui.  Jis taip sako apie lietuvių kalbą:

    "Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi didžiausią skaičių
maloninių ir mažybinių žodžių, daugiau, negu ispanų ar italų kalbos,
netgi rusų, ir jie gali būti dauginami be galo, pridedant juos prie
veiksmažodžių ir prieveiksmių, lygiai kaip prie būdvardžių ir
daiktavardžių.  Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama
kalbos grožiu, tai lietuvių tauta  turėtų užimti  pirmą vietą Europos
tautų tarpe".

Įžymus anglų lingvistas Isaac Taylor savo knygoje Arijų kilmė (The
Origins of the Aryans) pareiškia labai įdomų ir svarbų komentarą apie
lietuvių kalbą.  Jis teigia, kad arijų civilizacija turėjo būti
lietuvių gyenamose vietose.  Jis komentuoja taip:"Galima spėlioti,
kad, jeigu turėtume lietuvių literatūros iš to laikotarpio, kaip
seniausia indų literatūra, galėtume su didesniu tikrumu teigti, kad
arijų kalbos lopšys turėjo būti lietuvių apgyventoje teritorijoje".

    Anot žinomo anglų mokslininko Robert G. Latham, lietuvių kalba
turi daugiau giminingumo su sanskrito kalba, negu bet kokia kita, gyva
ar mirusia, kalba pasaulyje.  Savo knygoje Aprašomi etnoligija
(Descriptive Ethology) jis taip išsireiškia apie lietuvių kalbą: "Be
abejonės sanskrito giminingumas su lietuvių kalba yra didesnis, negu
bet kokia kita kalba šioje Žemėje".

Lietuvių kalbos svarbumą taip pat pripažino naujųjų laikų didžiausias
filosofas Immanuel Kant (1724-1804), kuris buvo gimęs Rytprūsiuose
(Prussian Lithuania) ir gerai mokėjo lietuvių kalbą.  Savo
Lietuvių-vokiečių kalbų žodyno (Lithuanian and German Dictionary)
pratarmėje jis rašė, kad lietuvių kalba nusipelno būti valstybės
apsaugoma.  Jo komentaras apie lietuvių kalbą turi didelę istorinę
reikšmę, nes jis yra autoritentingas ir patikimas. Jis buvo ne tik
filosofas, bet ir kalbininkas.  Jis taip komentuoja apie lietuvių
kalbą:  "Ištikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų
pagyrimų kaip lietuvių kalba.  Lietuvių tautai buvo priskirta didelė
garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai
išvystos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be
to, pagal lyginamąją kalbotyrą, lietuvių kalba yra labiausiai
kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai".

Nėr ko cia verkauc
Del tū meškuciū
Žmonės prapuola šimtais
Ar ras Mėnuly,
Kas tū dzievuly,
Kurs tokiū veiklū atlais?

Kaimas gyvuoja,
Šunės dar loja,
Graina armoška garsi,
Kas kad nebliauna
Karvės Majaukoj,
Ty ir žmonių nerasi...

Keiciasi valdzios,
Keicias seniūnai,
Keicias Dzūkija placi
Cik nesiūbuoja
Tep kap prieš vajnū
Kalni ruguciai staci

Neliūdėk!
Pirmyn, kareivi.
Šie laikai tokie,
Kad negali be žygių apsieiti!

Pabudino naktis sapnais.
Po žirgo kojom dulksta kelias.
Dar vakar niekam tikęs senis,
O šiandien pilyse karalių
It viesulas: kas mano – mano!.

Tai atsiliepk!
Priglusk prie lango, akimis priimk,
Ir nemanyk, kad gali būt kažkas narsiau –
Aukštas pilis iš sapno pasiėmęs,
Kartu su nekaltybe dovanoju tau –

Senule, neliūdėk, kad medicinos užrakintas...

Pirmyn, kareivi.
Šie laikai tokie,
Kad negali be žygių apsieti!

Pabudino naktis sapnais.
Po žirgo kojom dulksta kelias.
Dar vakar niekam tikęs senis,
O šiandien pilyse karalių
It viesulas: kas mano – mano!.

Tai atsilepk!
Priglusk prie lango, akimis priimk,
Ir nemanyk, kad gali būt kažkas narsiau –
Aukštas pilis iš sapno pasiėmęs,
Kartu su nekaltybe dovanoju tau –

Senule, neliūdėk, kad medicinos užrakintas...

      St. Venskaičiui atminti

Tylu, kai žemė sumesta ant kapo.
Mano eilėrašty taip pat mirties tyla.
Jau be manęs palaidojo Venskaitį,
O aš net ir išėjęs nebuvau,
Net iš toli nepažvelgiau į kraštą,
Kuris užgeso vyzdžiuos jo akių –
Ką man dabar sakyti tau, o STASIAU...
O sielą skauda it į eilę po Tavęs
Stovėčiau laukdamas kaip gęsta
Jau kitas kraštas vyzdžiuose mano akių.
Galbūt telieka ši tyla, kaip kapo žemė
Be ašaros, be žodžio ar raudos.
Kažkaip keistai gyvename, Stasy Venskaiti,
Lyg antkapiu užėjęs būčiau Tau sunkiu.
O Dieve bausk, jei iš tiesų jam toks esu.

* Mirė Stasys Venskaitis, kurį, gerbdami ar pykdamiesi, čia pažinome kaip Vomą, Strugą, Zyplę, Skurduką, dar kažkaip. Bijausi klysti, tačiau, regis, buvo sunkiausias Lietuvoje žmogus. Išleido knygeles „Pranckynės respublika“, „Internetinės džiunglės“ ir "Padorumo iškastravimas"

Kol kas patylėsiu, bet dar kvepuoju...

Ir pirmiausia už tai, kad neslapukaujate. Vienetus  man daug kas rašo, o štai Jūs vienintelė, kuri ir pasirašo.
Gal Jūsų pavyzdžiu paseks ir kiti.
Beje, mudu esame kai kuo panašūs. Jūs įsimylėję į savo poeziją, aš - į savo. Ir poezija, beje,  man pirmiausia yra  aš pats ir mano gyvenimas. Jau, pavyzdžiui, Jūs į mano poeziją netelpate.
Būkite!

Gražiai kaip reta pasijuokęs, nedvejodamas persirašau atminimui puikų juozupuko pamokslą.

2011-09-04 00:47 juozupukas 
Vaikine, matosi, kad dar neišaugai iš trumpikių, o gal dar ir mamytės pienelis ant lūpų nenudžiūvęs, tad ir esi šiame pasaulėlyje pats didžiausias "prikolas". Ir jūreiviškų košių nesi šlamštęs ir t.t. Kai mūsų 500 lietuvių-jūreivių tarnavome Odesoje, tai kai žygiuodavome į pirtį, į kinoteatrą, kai užtraukdavome lietuviškas dainas, tai net mačtos, t.y. stiebai linkoruose virpėdavo, o kai praeidavome pro mus stebinčias mergas, tai po jomis net šlapios balutės likdavo ant trotuarų. O tu ten vazojiesi su kategorijomis apie kurias nei velnio nenutuoki. Jau tai matosi iš tavo pasword\\\'o - vžp - vyras žada perst.  Kuolą gali įsikišti į klyną, tai mergos pamanys, kad gerą ildeginį turi. Tokiu būdu daug pasieksi, ko gero net ir progresą...

Kuo gi nusikalto vžp garbiam juozupukui Ogi, matyt,neturėdamas klausos, pasakė, kad jam nepatinka, kaip juozupukas dainuoja.

2011-09-03 20:42 vžp 
sunkoka vertinti tokį.
reikėtų rašykuose dar vienos kategorijos: prikolai.
bet pasiliksminau
todėl 1

Kuolas? Nejau?
Išgirdęs tokį vertimą, mano ausys irgi nulepo. Nes jau buvau pakeltas į dangų ir iš ten parašęs:

2011-09-03 23:18 Pranas 
O! valiooooo!
Taip tik labai jaunos, gaivios sielos žmogus gali parašyti...  Ir dar reikia, kad jis būtų dzūkas...
5

Ir iš tikrųjų 5, nes net ir dabar neišnykusi galimybė  nors kartą susiburti bendrai dainai. Prašome, juozupuk, pradėk...

Seni kareiviai namo važiuoja.
Jauni kareiviai rajoną šluoja,
Vai lylia, lylia, vai lialia lialia
Seni kareiviai namo važiuoja.

Bet metai ėjo, kažkur skubėjo
Ir mūsų žemėj žmonių mažėjo.
Vai lylia, lylia, vai lialia lialia
Ir mūsų žemėj žmonių mažėjo.

Seni kareiviai rajoną šluoja,
Nes naujokėliai neatvažiuoja.
Vai lylia, lylia, vai lialia lialia,
Nes naujokėliai neatvažiuoja.

Ar lietūs lyja, ar sniegus pusto,
Kasdien jiems pila sriubos kopūstų.
Vai lylia, lylia, vai lialia lialia
Kasdien jiems pila sriubos kopūstų.

Jiems ilgu, ilgu be tėvo dvaro,
Bet jaunimėlis pas anglus varo.
Vai lylia, lylia, vai lialia lialia
Bet jaunimėlis pas anglus varo.

Seni kareiviai dejas dejuoja,
Kad jų pakeisti nieks nevažiuoja.
Vai lylia, lylia, vai lialia lialia
Jie vėl iš ryto rajoną šluoja

Na, ir kaip? Argi ne  vaaaliooooooooooo?

Svarbiausia krepšinis. Visa kita gali palaukti
Ir taip:
  - Pirmyn! Neužmirštant, kad net blogiausiu atveju dzūkui reikalingas balius.

dienmedis: 
panašu kad vartotojas PRANAS ir vartotojas SENAMADŽIUS yra vienas ir tas pats. NELABAI toleruotina balsavimas pačiam už save.

webmaster: 
Sveiki. Dėkui už pastebėjimus, bet šiuo atveju tai nėra tas pats žmogus.

aš: 
Ai dienmedi dienmedėli, atleisk, bet neturiu Tau ką pasakyti. Aukštas ir įžvalgus žmogus būsi. Bent leisk pasidžiaugti Tavo sėkme. Ypatingai būsima.
Ir bent sau prisipažink, ar nesarmata?

dienmedis: 
dėl ko man turėtų būti sarmata? Dėl tiesos sakymo nekreipiant dėmesio į žmogaus amžių???

aš:
Ne, ne. Tu, jaunas žmogau, niekuomet nemokėsi sarmatytis. Iki šitokio jausmo, deja, niekuomet nepriaugsi. Ir nereikia spekuliuoti šimtamečių žmonių amžiais,*  nes tie, kas jau sulaukė 99, jiems nepažinus apsimetėlio, bus labai sarmata, kad  kažkuris tarp jų panašus į Tave.
Duok Dieve, kad tiek sulauktume, bet kol tiek sulauksi dar NE VIENĄ kartą dantys iškris, mielas genijau.
(* Buvęs ilgoką laiką dvidešimties ir kelių metukų mano herojus, įžymybė  tarp mūsų Van Gogh`as  netikėtai  subrendo iki 99)

dienmedis: 
tamstai matau nepatinka??? man visiškai neįdomu ar jums tai patinka, ar jums tai nepatinka. ir nematau aš čia dėl ko sarmatytis anot jūsų. pasakiau kaip man atrodė. jei jums tai nepatinka, tai jau ne mano bėda, o jūsų. nes man viskas gerai. tačiau blogai yra jums. tai gi, blogai ne man, o jums, todėl tai ir yra jūsų problema. Ir prašau manęs čia nepainioti.

aš:
Patinka nepatinka, jaunas 99 metų apsimetėli, o sapnuoti reikėjo  man, kai NEBLOGAI MAN ŽINOMAS ŽMOGUS PO SENO MOTORLAIVIO RATAIS NUMETĖ SAVO tėvą.
Neišniro. Gaila abiejų, bet va galvoju, kurio labiau?